Praeitais metais Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas veiklą vykdė nuotoliniu būdu, bendradarbiavo su kitomis organizacijomis, draugavo su Šilutės TAU, bendruomenės narius kvietė prisijungti Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“, kurie rengė „Mokslo žinių dienas“.
„Dabar sąlygos ir galimybės leidžia sugrįžti prie kontaktinių užsiėmimų, gyvų susitikimų, žinoma, laikomės visų saugumo reikalavimų. Mokymai vyksta įvairiomis formomis: paskaitos, debatai, diskusijos, filmų peržiūros, susitikimai su įvairiais žmonėmis. Taip pat organizuojame išvykas po Lietuvą. Džiaugiamės, kad grįžome į ikipandeminį užimtumą ir lygį“, – sako Aušrinė Česnulienė, Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto neformaliojo suaugusiųjų mokymo koordinatorė.
Pernai dar buvo jaučiamas tam tikras sąstingis, universiteto veikloje dalyvavo mažiau žmonių. „Kai kurie žmonės gal bijojo, abejojo, ar verta pradėti mokytis, gal vėl vyks tik nuotoliniai mokymai. Dabar jau senjorai jaučiasi drąsesni, pasiskiepijo nuo COVID-19. Mūsų gretos vėl gausios, Marijampolės TAU lanko 726 senjorai – šimtu daugiau nei pandemijos pradžioje“, – konstatuoja A. Česnulienė.
Domisi sveikata, gamtosauga, mokosi užsienio kalbų
Kokios veiklos įdomiausios senjorams Trečiojo amžiaus universitete? A.Česnulienė atsako, kad žmonės domisi tuo, kas jiems aktualu. Pirmiausia tai – fizinė, emocinė ir psichinė sveikata, todėl daug lankytojų sulaukia Psichologijos fakultetas. Taip pat aktualūs sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo mokymai.
Pandemija parodė, kad ir informacinės technologijos turi tapti neišvengiama mūsų kasdienybės dalimi.
„Žmonės suprato, kaip svarbu saugoti gamtą, todėl domisi gamtosaugos aktualijomis. Taip pat senjorai nori mokytis užsienio kalbų. Žinoma, pandemija parodė, kad ir informacinės technologijos turi tapti neišvengiama mūsų kasdienybės dalimi“, – pasakoja neformaliojo suaugusiųjų mokymo koordinatorė.
A.Česnulienė pati vykdė mokymus, tiesioginių nuotolinių pamokų metu žingsnis po žingsnio rodydavo, kaip parsisiųsti reikiamą programą, užsiregistruoti ir ja naudotis. „Pradžia buvo tikrai sudėtinga. Dirbome daug, kad žmonėms būtų drąsiau naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu“, – teigia koordinatorė.
Projektai ugdo naujus gebėjimus
A.Česnulienė norėtų paminėti įsimintiniausius šių metų Marijampolės TAU projektus „Mokymasis – tai vaistas“ ir „Psichoemocinės sveikatos ABC“, kurie sutelkti į žmogaus psichinę sveikatą: „Pastebėjome, kad žmonių emocinė būsena pandemijos metu tapo sudėtinga, padažnėjo depresijos atvejų.“
Dar vienas įdomus projektas „Kartos kartu“, pradėtas karantino metu, kuriame susijungė jaunimas nuo 16 iki 29 metų ir TAU studentai. Pasak A.Česnulienės, šis projektas išskirtinis tuo, kad juo siekiama skatinti skirtingų kartų bendravimą, dalyvavimą bendrose veiklose. „Tai buvo pirmas projektas, kurį vykdėme nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu kūrėme rankdarbius – tai buvo ir bendravimas, ir terapija, ir naujų įgūdžių formavimas“, – pasakoja A.Česnulienė.
Žmonių emocinė būsena pandemijos metu tapo sudėtinga, padažnėjo depresijos atvejų.
Įsiminė ir projektas „Iš praeities į ateitį“, kurį Marijampolės TAU iki pandemijos vykdė kartu su Marijampolės profesinio rengimo centru ir partneriais iš Latvijos bei Suomijos, kuriuo siekė ekologiją sujungti su Baltijos ir Šiaurės šalių kulinariniu paveldu. „Kiekvienos šalies atstovai tyrinėjo kulinarinį paveldą. Labai įdomu, kad mūsų moterys rado savo močiučių ranka rašytų 100 metų senumo užrašų, kuriuose ne tik receptai, bet ir kasdieniai buities patarimai mergaitėms ir moterims. Buvo įdomu išbandyti šiuos receptus, prikelti šiuos patiekalus antram gyvenimui“, – prisimena A.Česnulienė.
Mokymus vykdo visas tinklas paslaugų teikėjų
Kauno rajone veikia apie 30 didesnių suaugusiųjų mokymo paslaugų teikėjų, iš kurių savo plačia veikla išsiskiria Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, turinti 30 padalinių, 7 kultūros centrai su padaliniais, laisvalaikio salėmis ir Švietimo centras.
„Taip pat suaugusiųjų mokymo veiklas vykdo Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, įgyvendinantis net keletą ilgalaikių programų, skirtų ugdymo įstaigų ir įmonių darbuotojams apie psichinės, fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimą. Visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas projektą „Fizinio aktyvumo skatinimas Kauno rajono bendruomenėse“ organizuoja įvairias treniruotes seniūnijose, rengia paskaitas ir sveikatingumo stovyklas. Tokios programos šiuo metu vyksta net 27 seniūnijose“, – pasakoja Loreta Montrimaitė, Kauno rajono švietimo centro metodininkė–neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo/si koordinatorė.
Tobulina kultūrines kompetencijas
Pasak L.Montrimaitės, nors kai kurie suaugusiųjų mokymai nėra ilgi, bet per metus išsidėsto į ilgesnį laikotarpį: „Kultūros centrai vykdo kultūrinį švietimą, organizuoja suaugusiems įvairias edukacijas: prieš šv. Kalėdas bendruomenės moterys renkasi į kalėdinio vainiko pynimo, žvakių liejimo, atvirukų kūrimo, dekoracijų gamybos pamokas. Taip pat nepamiršta ir kitų kalendorinių švenčių, rengia menininkų plenerus, meninius–muzikinius performansus.“
Bibliotekos įsijungia į kultūrinį švietimą, organizuoja įvairius mokymus ir edukacijas, knygų bei parodų pristatymus. Taip pat vyksta ir šeimų šeštadieniai – meno ir kūrybines edukacijos, į kurias įtraukiami vaikai ir jų tėvai. „Džiugu, kad dalyvauja jaunos šeimos. Tai rodo jaunesnio amžiaus žmonių norą mokytis, nors dažnai neformalus suaugusiųjų švietimas suprantamas kaip vyresnio amžiaus žmonių užsiėmimas“, – komentuoja metodininkė–koordinatorė.
Ugdo skaitmeninį raštingumą
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2019–2021 m. dalyvauja projekte „Prisijungusi Lietuva – efektyvi, saugi ir atsakinga skaitmeninė bendruomenė“. Į šią veiklą įsitraukė visi 30 bibliotekos padalinių, kurie organizuoja mokymus visiems, norintiems ugdyti skaitmeninį raštingumą.
L.Montrimaitė džiaugiasi, kad šiais metais apdovanojimuose „#alldigitalawards“ geriausio e. mokytojo kategorijoje nugalėtoja išrinkta lektorė iš Pagynės bibliotekos: „Pandemija mums labai aiškiai parodė, kad iš kontaktinio darbo su suaugusiais teks pereiti į nuotolinį, todėl žmonėms reikia vis daugiau skaitmeninių įgūdžių. Vien šiais metais skaitmeninio raštingumo mokymuose, kuriuos organizavo viešoji biblioteka, dalyvavo apie 900 gyventojų. Toks didelis skaičius rodo poreikį įgyti skaitmeninių įgūdžių, o bibliotekininkai turi pakankamai kompetencijų teikti šias paslaugas.“
Senjorai įtraukiami į įvairias veiklas
Kauno rajone jau 10 metų veikia Trečiojo amžiaus universitetas, turintis padalinius 12-oje seniūnijų. Senjorai vieną–du kartus per mėnesį dalyvauja įvairios tematikos paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose, vyksta susitikimai su žinomais žmonėmis, protmūšiai, sporto fiestos, romansų vakarai, advento popietės ir kt. Taip pat rengiamos edukacinės kelionės po Lietuvą ir į užsienį. „Džiaugiamės, kad senjorai įsijungia ir į savanorystės veiklas – kiekvienais metais TAU studentės dalyvauja akcijoje „Šiltos šv. Kalėdos“, kurios metu mezga dovanas (kojines, skaras, riešines, kepures, ergoterapines priemones ir kt.) senelių ir slaugos namų gyventojams, socialiai remtinoms šeimoms“, – pasakoja metodininkė.
Siekiame, kad senjorai anksčiau laiko nesusentų, dalyvautų mokymuose, būtų aktyvūs, neužsidarytų namuose ir neprarastų socialinių ryšių.
L.Montrimaitė akcentuoja savanorių veiklą, kurie organizuoja senjorus, kviečia dalyvauti TAU veiklose: „Vietoje gyvenantys savanoriai artimai pažįsta vietos bendruomenę ir atlieka labai svarbų darbą, palaikydami ryšius su Švietimo centru, kuris koordinuoja TAU veiklą.“
Skatina vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą
Kauno rajono TAU parengė ir įgyvendina tarptautinį projektą „Eikite pirmyn, siekite tikslų ir gaukite apdovanojimą“, skirtą vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties didinimui, aktyvaus mokymosi ir savanorystės skatinimui.
Trečiojo amžiaus universitetas nuo 2019 m. dalyvauja vyresnio amžiaus žmonių sveikatinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo projekte „Kauno rajono moterų fizinio aktyvumo skatinimo modelis – moterų sporto plėtrai Lietuvoje“. Pasak L.Montrimaitės, tai labai svarbu, nes sveikas žmogus aktyviau dalyvauja visuomeniniame ir bendruomenės gyvenime: „Siekiame, kad senjorai anksčiau laiko nesusentų, dalyvautų mokymuose, būtų aktyvūs, neužsidarytų namuose ir neprarastų socialinių ryšių.“
Žmonės susidomėjo šiais mokymais, nes juose sužinoma, kaip sukurti sau darbo vietą
L.Montrimaitė džiaugiasi, kad Kauno rajono savivaldybė remia TAU veiklą, suteikdama patalpas kultūros centruose, seniūnijose, bibliotekose, mokyklose, o atskirų TAU padalinių (fakultetų) veiklą kuruoja aktyvūs savanoriai – vietos bendruomenių nariai, kultūros centrų darbuotojai ir bibliotekininkai.
Mokymosi poreikiai kyla iš pačių gyventojų
Kalbant apie gerąją patirtį tobulinant gyventojų verslumo kompetencijas, L.Montrimaitė mini tarptautinį „Nordplus Adult“ projektą „Suaugusiųjų kultūrinio sąmoningumo ir saviraiškos tobulinimas kultūrinio paveldo kontekste“, kurio metu buvo mokomasi, kaip kultūrinį paveldą „sumoderninti“ ir paversti verslu. Taip pat reikšmingas ir antras projektas „Suaugusiųjų švietėjų kompetencijų tobulinimas, skatinant besimokančiųjų verslumą pagal gyvenimo būdą“, pateikiantis nemažai realių sėkmės pavyzdžių, kaip pomėgiai gali tapti verslu. „Žmonės susidomėjo šiais mokymais, nes juose sužinoma, kaip sukurti sau darbo vietą“, – teigia L.Montrimaitė.
Nesvarbu, kaip keistųsi pasaulis ir technologijos, šie gebėjimai išliks kaip vieni svarbiausių ir jų ugdymui bus skiriama didžiausias dėmesys.
Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą skatinimo srityje L.Montrimaitė vertina jau antrus metus skelbiamą konkursą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms finansuoti. „Konkurse gali dalyvauti seniūnijos, bendruomenių centrai, kultūros įstaigų darbuotojai, kurie geriausiai žino, ko vietiniai žmonės norėtų išmokyti, kokių kompetencijų jiems trūksta“, – sako metodininkė.
Daugiausia dėmesio – bendrosioms kompetencijoms
Apibendrinant neformalaus švietimo pagrindinius akcentus, pašnekovės džiaugiasi vykstančiais teigiamais pokyčiais, didėjančiu suaugusiųjų įsitraukimu į mokymosi procesą.
Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos tendencijas, L.Montrimaitė pabrėžia, kad artimiausiais metais bus itin svarbios bendrųjų kompetencijų – kūrybiškumo, verslumo, sudėtingų problemų sprendimo, mokėjimo mokytis, emocinio intelekto ir gebėjimo dirbti su kitais komandoje kuriant pridėtinę vertę bendruomenei – ugdymas. „Nesvarbu, kaip keistųsi pasaulis ir technologijos, šie gebėjimai išliks kaip vieni svarbiausių ir jų ugdymui bus skiriama didžiausias dėmesys“, – akcentuoja L.Montrimaitė.
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje.
Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
