Ši profesija – viena rečiausių Lietuvoje, tačiau garantuojanti darbo vietą

Gestų kalbos vertėjai – bene paklausiausia profesija Lietuvoje. Šių specialistų poreikis juntamas visoje šalyje, o štai labiausiai jų trūksta švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose bei valdžios institucijose, rašoma pranešime spaudai.
Gestų kalba
Gestų kalba / 123rf.com nuotr.

„Šiuo metu Lietuvoje dirba tik apie 115 gestų kalbos vertėjų, o kurčiųjų skaičius siekia 6 tūkst., neprigirdinčiųjų – net apie 40 tūkst. Todėl norint užtikrinti pilnavertę klausos negalią turinčių asmenų integraciją, tokio šių specialistų skaičiaus šalyje tiesiog nepakanka“, – sako Vilniaus kolegijoje (VIKO) lietuvių gestų kalbos vertimo programoje dėstanti Justina Vertelkaitė.

Gestų kalbos vertėjų profesija – viena rečiausių Lietuvoje. Todėl daliai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kasdienės gyvenimo užduotys tampa iššūkiu.

Asmeninio archyvo nuotr./Justina Vertelkaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Justina Vertelkaitė

„Klausos negalią turintiems žmonėms neretai kyla nesusipratimų sveikatos priežiūros įstaigose. Juk net paskambinti į registratūrą ir užsirašyti vizitui kurtiesiems yra problema. O laukdami pas gydytoją eilėje, jie nežino, kada tiksliai galės patekti į kabinetą. Todėl ir pasikviesti vertėją tam tikram laikui – sudėtinga. Mat dėl ryškaus gestų kalbos vertėjų trūkumo, gauti vertimo paslaugą tampa beveik neįmanoma“, – teigia J.Vertelkaitė.

Šios retos specialybės atstovų poreikis sparčiai auga ir švietimo įstaigose. Mat vis daugiau kurčiųjų siekia aukštojo mokslo.

„Asmenys su klausos negalia drąsiai renkasi bakalauro ir magistro studijas aukštosiose mokyklose. Šiuo metu Lietuvoje du kurtieji studijuoja net doktorantūroje. Visgi, dėl gestų kalbos vertėjų trūkumo, kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams nėra užtikrinamas vertimas visų paskaitų ir seminarų metu. Žinoma, gestų kalbos vertimo paslaugos gali būti teikiamos ir nuotoliu, bet studijų procese, jei paskaitos vyksta gyvai, labai svarbus vertėjo dalyvavimas auditorijoje.

Mokantis gestų kalbos labai svarbus rankų miklumas, plastiškumas bei gera atmintis, nes bendraujant gestų kalba dirba visas mūsų kūnas.

Jei paskaita vyksta nuotoliu, gauti nuotolinę vertimo paslaugą tampa lengviau. Tačiau susiduriama su problema, kad ne visos nuotolinio bendravimo programos yra pritaikytos komunikacijai gestų kalba. Pavyzdžiui, kai nuotolinės paskaitos metu rodoma prezentacija, dažnai vertėjo langas automatiškai išjungiamas. Be to, dažnai paskaitos vyksta anglų kalba. O Lietuvoje gestų kalbos vertėjai verčia iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą, ir atvirkščiai, ir tik vos keletas turi kompetencijos versti iš/į anglų kalbą. Taigi, kurtiesiems tenka daug dirbti savarankiškai ir bendrauti su dėstytojais susirašinėjant“, – pasakoja J.Vertelkaitė.

Anot lektorės, valdžios institucijose taip pat jaučiamas ryškus gestų kalbos vertėjų poreikis: „Šių metų pavasarį Seime buvo siūloma didesnę dalį parlamento darbų versti į gestų kalbą. Tačiau Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (LGKVC) negalėjo to užtikrinti dėl specialistų trūkumo. O tam, kad vienas posėdis būtų pilnai išverstas, reikėtų tikrai ne vieno, o net kelių gestų kalbos vertėjų. Be to, siekis kurtiesiems daugiau darbų versti į gestų kalbą buvo išreikštas ir Vyriausybėje, ir Prezidentūroje.“

Ekspertė pasakoja, kad gestų vertėjų paslaugų prireikia ne tik turintiems klausos negalią: „Dažnai manoma, kad gestų kalbos vertėjo reikia tik kurtiesiems. Anksčiau net būdavo vartojama sąvoka – „kurčiųjų vertėjas“. Bet juk šie specialistai būtini ir girdintiems žmonėms, nes bendrauti su kurčiaisiais tenka ir valstybinių institucijų darbuotojams, pavyzdžiui, teisėsaugai. Taip pat pagalbos bendraujant su kurčiaisiais prireikia ir medikams, ir netgi kunigams.“

Pasak J.Vertelkaitės, lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos studentams sukti galvos dėl darbo ilgai netenka: „Neretai sulaukiame laiškų ir skambučių dėl mūsų lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos studentų. Jie kviečiami į Lietuvių gestų kalbos vertimo centro teritorinius skyrius ir į kitas kurčiųjų sistemoje veikiančias įstaigas ne tik praktikai atlikti, bet ir nuolatiniam darbui. Tad mūsų studentams dažnai patiems net nereikia ieškotis darbo. Juos darbdaviai susiranda patys.“

Kas gali išmokti gestų kalbą?

Daugeliui gestų kalbos vertėjo profesija skamba „egzotiškai“, o kai kuriems – net sunkiai pasiekiama. Tad, kas lemia šį studijų pasirinkimą ir ko reikia siekiant tapti šios kalbos virtuozu?

Asmeninio archyvo nuotr./Emilija Sabaliauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Emilija Sabaliauskaitė

„Mane į šį mokslą atlydėjo noras įsilieti į kurčiųjų bendruomenę. Mat mano brolis turi klausos negalią, tad dažnai būdavo kviečiamas į įvairias kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų stovyklas. Jomis susidomėjau ir aš. Ėmiau jose lankytis, o kad galėčiau su visais laisvai bendrauti – turėjau išmokti gestų kalbą.

Todėl nusprendžiau įstoti į vienintelę Lietuvoje šią studijų programą siūlančią aukštąją mokyklą – Vilniaus kolegiją. Tam man prireikė išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurio kito dalyko valstybinius brandos egzaminus“, – pasakoja Emilija Sabaliauskaitė, VIKO lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos III kurso studentė, dirbanti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) Vilniuje.

Tačiau norint tapti gestų kalbos vertimo ekspertu, svarbūs ne tik išlaikyti egzaminai, bet ir asmeniniai gebėjimai, būdo savybės.

„Mokantis gestų kalbos labai svarbus rankų miklumas, plastiškumas bei gera atmintis, nes bendraujant gestų kalba dirba visas mūsų kūnas. Kartais prireikia net aktorinių gebėjimų. Be to, gestų kalbos vertėjas neturi turėti scenos baimės, nes tenka versti ne tik privačius pokalbius, bet ir masinius renginius stovint ant scenos prieš minią žmonių ar priešais televizijos kameras.

Didelę reikšmę turi ir stiprus empatijos jausmas. Juk yra mokomasi įžengti į daugeliui visiškai nepažintą kultūrą. Tačiau tie žmonės, kurie išdrįsta mokytis gestų kalbos ir praveria duris į kurčiųjų bendruomenę, dažnai lieka taip sužavėti, kad paskui nebenori iš jos pasitraukti. Tai dar viena iš priežasčių, mane pastūmėjusių į šią socialiai atsakingą sritį“, – pasakoja E. Sabaliauskaitė.

Studentė primena, kad rugsėjo 23-oji – Tarptautinė gestų kalbų diena, šiemet simboliškai pradedanti Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę. Tačiau taip pat pabrėžia, kad apie klausos negalią turinčių asmenų integracijos problemą svarbu kalbėti ištisus metus bei drąsina patiems ryžtis įvaldyti gestų kalbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų