15min.lt pokalbis apie regioninio universiteto likimą bei galimus pokyčius ateityje su Šiaulių universiteto (ŠU) prorektoriumi, mokslų daktarų Juozu Pabrėža.
– Vis gilėjanti demografinės krizė 2020 m. žada perpus mažesnį abiturientų skaičių. Trys Kauno aukštosios mokyklos kalba apie susijungimą. Ar ŠU ruošiasi pertvarkoms, restruktūrizacijai?
– Pirmiausia kalbėti reikėtų apie tai, kad mūsų, ŠU, situacija yra visai kitokia nei aukštųjų mokyklų Vilniuje ar Kaune. Esame vienintelis toks universitetas Šiaurės Lietuvos regione.
Iš šio regiono į kurį (be Šiaulių apskrities) įeina gretimos Panevėžio ir Telšių apskritys, turime apie 83 proc. studentų. Toks skaičius vyrauja beveik kiekvienus metus. Vadinasi, šiam regionui esame tikrai svarbūs ir reikalingi.
Be to, didžioji dalis mūsų absolventų ir lieka dirbti būtent šiame regione, ir tik vienetai specialistų atvyksta iš Vilniaus ir Kauno.
Vadinasi, turime paruošti plataus spektro specialistus – pedagogus, ekonomistus, vadybininkus, informatikus, filologus, kultūrininkus – menininkus. Dėl šios priežasties esame ne specializuotas, o klasikinio tipo universitetas.
Be jokios abejonės, vertindami demografinius rodiklius suprantame, kad ŠU laukia nemenki iššūkiai.
Kuomet tokių skirtingų studijų krypčių ir programų yra daug – ant mūsų pečių krenta didžiulė atsakomybė dėl pastarųjų likimo. Kur kas lengviau, turbūt, būtų specializuotis keliose srityse. Tačiau, kas, tokiu atveju, paruoš likusių būtinų profesijų atstovus?
Esame pasirengę adaptuotis prie mažesnio studentų skaičiaus. Tačiau matome perspektyvą, kurios specialybės yra paklausios ir svarbios šiam regionui
– O kokios tai būtų kryptys/studijų programos?
– Jų yra labai daug: ekonomika, viešasis administravimas, informatika, statybos inžinerija, mechanikos inžinerija, edukologija, specialioji pedagogika, filologija (lietuvių, anglų), audiovizualinis menas, estradinis menas... Visos yra reikalingos, ir jas turime išlaikyti.
Didžioji dalis mūsų absolventų ir lieka dirbti būtent šiame regione, ir tik vienetai specialistų atvyksta iš Vilniaus ir Kauno. Vadinasi, turime paruošti plataus spektro specialistus
Tačiau tą padaryti yra sunku ne vien dėl demografinių priežasčių. Mums, ŠU, labai smogė prieš 6 metus priimtas naujasis mokslo ir studijų įstatymas, kuris iš esmės panaikino daug metų iki tol egzistavusį valstybinį užsakymą.
Mano galva, šiuo įstatymu neatsakingai buvo paleista liberaliai laukinė krepšelinė valstybės finansuojamų vietų skirstymo mašiną, kuri visiškai neatsižvelgia nei į valstybės, nei tuo labiau į regiono interesus.
Šiuo metu esame pateikę įstatymo pataisą, kuri įstatymiškai įteisintų regioninio universiteto statusą.
Tikrai nesame nusistatę prieš konkurenciją ir galime konkuruoti dėl kai kurių studijų programų, tačiau turime užtikrinti tolygią regiono plėtrą ir tą galime įgyvendinti būtent per valstybės užsakymą, kurio kol kas nėra.
– Ar sulaukiate Vyriausybės paramos?
– Vienas žingsnelis mažytis yra žengtas. Trečius metus yra vykdomas tikslinis finansavimas. Šioje vietoje matydami tam tikrą gelbėjimosi ratą labai intensyviai dirbame su darbdaviais. Turime tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus pasitikėjimą.
Šįmet, pavyzdžiu, mes nusiuntėme 114 paraiškų į ministeriją ir gavome 54 tikslines vietas. Informatikai – 18, Lietuvių filologijai -10, Specialiajai pedagogikai – 10, Kūno kultūrai ir Informatikos inžinerijai – po 5, Finansų valdymui – 4 ir 2 vietas menų programoms. Tikrai neblogas rezultatas.
Lietuvoje nėra normalios regioninės politikos. Turime regioninės plėtros įstatymą, kiekviena vyriausybė pažada, kad vykdys ir aukštojo mokslo regioninę politiką. Deja, kol kas tai tėra deklaracinio pobūdžio dalykai
Jau esame pasirašę sutartis su 35 įmonėmis: 18 viešojo sektoriaus ir 17 privataus sektoriaus.
Iš 18 viešojo sektoriaus yra 15 savivaldybių ne tik Šiaulių apskrities, o ir Pakruojo, Radviliškio, Kelmės, Joniškio, Mažeikių, Kretingos, Biržų, Anykščių. Šios apskritys rodo, kad joms reikia mūsų specialistų.
Iš privataus sektoriaus mus įsipareigojo remti šios bendrovės: „LG Lietuva, „Žemaitijos pienas“, „Bageta“, „Šiaulių apskrities televizija“, „Duomenų centras“, „Salda“, „Rūta“ ir kt.
– Kiek apytikriai absolventų išleidote per pastaruosius metus?
– Geraisiais laikais išleisdavome apie 3000 absolventų. Paskutiniaisiais metais apie 2000 ir mažiau. Šįmet galbūt išleisime ir 1500 studentų.
– ŠMM ketina nustatyti balą be kurio nepriims į aukštąsias mokyklas. Kai kurie universitetai kritiškai vertina šį sprendimą, teigdami, jog tai gali neigiamai paveikti tolimesnę jų raidą. Kaip Jūs vertinate šį ŠMM sprendimą? Ar tai paveiktų ŠU?
– Manau, kad tas balas turi būti nustatomas kiekvienam universitetui, žiūrint į jo išsikeltus tikslus ir programų reikalingumą. Jis negali būti vienodas visiems universitetams. Tarkime, jeigu bus priimta ta įstatymo pataisa, tuomet universitetai ir vyriausybė tarsis dėl tikslų/uždavinių, keliamų universitetui, ir koks turėtų būti balas konkrečiam universitetui.
Kalbant konkrečiai apie ŠU, manau, kad balas turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į tai, ką jau daug sykių minėjau – kad esame vienintelis universitetas regione. Didžiausia bėda, kad pas mus Lietuvoje nėra normalios regioninės politikos.
Turime regioninės plėtros įstatymą, kiekviena vyriausybė pažada, kad vykdys ir aukštojo mokslo regioninę politiką. Deja, kol kas tai tėra deklaracinio pobūdžio dalykai, bet tikiuosi, kad jie turi išjudėti. Esu optimistas.