Prieš pusmetį LSAS atliktas tyrimas parodė, jog dauguma bakalaurą baigusių studentų bei neplanuojančių išvykti mokytis ar dirbti į užsienį, teigė, jog darbo ieškosis didžiausiuose šalies miestuose, dažniausiai – tame pačiame, kuriame ir studijavo. Tik 14 procentų, studijavusių ne gimtajame mieste, teigė, jog ketina grįžti į savo gimtąjį miestą ir ieškotis darbo ten.
„Kol kas absolventai nemato galimybių gauti tinkamą, jų kvalifikaciją atitinkantį darbą mažesniuose ar savo gimtuose miestuose. Sprendžiant „protų“ pritraukimo į regionus problemas trūksta ne tik savivaldybių, bet ir pačios valstybės iniciatyvų – ieškoti sprendimų, kaip pritraukti jaunus specialistus bei išlaikyti reikiamą kvalifikuotų asmenų pasiskirstymą šalyje“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Markas.
Pasak A.Marko, mažinamos pragyvenimo išlaidos, didesnio atlyginimo galimybės, lengvatinės sąlygos būstui įsigyti, studijų išlaidų ir / ar paskolų dengimas, specialistų poreikių analizavimas bei užsakymas galėtų būti sąlygos, kurios skatintų jaunus specialistus grįžti į gimtuosius miestus bei ten vykdyti veiklą.
LSAS atkreipia dėmesį, jog Lietuvai regioninė veikla gali būti itin naudinga ekonominiu atžvilgiu, tačiau nesprendžiant žmogiškųjų išteklių problemos regionuose, nukenčia visa valstybė. Siekiant stabdyti protų nutekėjimą mažesniuose šalies regionuose, LSAS kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija kovo mėnesį rengs apskirtojo stalo diskusiją, kurios pagrindu bus rengiamas priemonių planas žmogiškųjų išteklių regionuose problemoms spręsti.
Apie jaunų specialistų pritraukimą į savivaldybes Lietuvos savivaldybių asociacija pasiūlė LSAS diskutuoti ir Mykolo Romerio universiteto gegužės mėnesį rengiamoje konferencijoje „Lietuvos savivaldybių veiklos aktualijos (administravimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo aspektas)“, kurioje taip pat paragins mokslininkus tyrinėti, kaip šis žmogiškųjų išteklių klausimas sprendžiamas kitose šalyse.
