Renginio pradžioje bendruomenės vakaro dalyviui – muzikantui Dovydui Jovaišui – pagrojus gitara, konferenciją vedęs IFDi vadovas Rokas Jašinskas pradėjo pristatymą nusakydamas IFDi tikslą – rasti aukso vidurį tarp pramogos ir akademiškumo. Pasak R.Jašinsko, IFDi šiemet vyks nuo VU centrinių rūmų iki Saulėtekio, taip įtraukdamos į savo renginių sūkurį visą Vilniaus miestą.
Konstancija Giedrikaitė savo ruožtu pridūrė, kad IFDi – tai studentų šventė, buvimas kartu. Svarbiausias reiškinys yra IF bendruomenės susitelkimas, tradicijų (kasmetinių renginių) puoselėjimas. K.Giedrikaitė, paieškojusi informacijos apie IFDi senesniuose šaltiniuose, atrado, kad seniau ši šventė vadinosi „Prieš istorikus nepapūsi“: ir seniau istorikų šventės metu buvo svarbu išreikšti bendruomenės vienybę, išskirtinumą. Taigi, IFDi yra būdas parodyti, kas yra istorikai, kas yra VU IF Vilniui.
Doc. dr. Aurimas Švedas savo prisistatymą pradėjo nuo to, kad reikia vengti ilgų sveikinimo kalbų, kurios, net ir būdamos trumpos, greitai visiems pabosta, tad trumpai nusakė, kuo šis renginys jam atrodo ypatingas. A.Švedo nuomone, reikšminga, kad iniciatyva kyla iš svarbiausių fakulteto bendruomenės narių – studentų, ir tik tada prie organizavimo prisijungia čia dirbantys dėstytojai: „Per paskutinius 10 IFDi gyvavimo metų pavyko suvokti, koks svarbus fakultetui bendruomenės jausmas, ir kad galime bei turime būti kartu, net kai mus skiria požiūriai, darbai ir panašūs dalykai. Istorikai turi specifinį gebėjimą susitelkti: kažkada istorikams suorganizavus suvažiavimą, filosofai nutarė, kad jie niekad to nesugebėtų dėl išsikerojusio perdėto individualizmo.“ A.Švedo nuomone, reikia suvokti, kad jei tai, ką daro istorikai, įdomu jiems patiems, sudomins ir kitus, tad jų sėkmės istorijos kuria visų istorikų tapatybę.
Vytautas Bruveris kaip moderatorius aptarė diskusiją „Ar egzistuoja humanitarinių mokslų krizė Lietuvoje?“. Pasak jo, diskusijoje į šią problemą bus pažvelgta iš istorinės perspektyvos, kalbama apie istorijos, kaip mokslo, padėtį, nagrinėjamas tiksliųjų ir humanitarinių mokslų santykis jų amžinoje kovoje: „Kokią nišą išsikovojo dvasios mokslai, ar jie turi erdvės, kokia jų ateitis? Tai – jautri tema, ką rodo ir tai, kad diskusijos dalyvių sąrašas iki šiol nėra galutinai aiškus. Svarbu prisiminti ir naujojo rektoriaus idėjas apie fakultetų reformą.“ V.Bruverio teigimu, renginio dalyviai yra išmanantys temą ir autoritetingi. Apskritai apie IFDi V.Bruveris pasakė: „Svarbiausia – bendruomenės vakaras. Po liepa būdavo rengiamas toks vakarėlis, po kurio dekanatas bandydavo prisigalvoti visokių represinių priemonių kaip bausmę už pridarytas išdaigas. Kiekvienais metais studentai dvejodavo, ar šiemet jiems bus leista vėl švęsti po liepa, ar ne. Taip, bendruomenės vakaras būdavo tikrai geras.“
D.Pancerovas linksmai pareiškė, kad net jis girdėjo apie audringus IF bendruomenės vakarus, nors su istorikais nėra niekaip susijęs, ir papasakojo apie paties moderuojamos diskusijos „Šaltojo karo analogijos šiandien“ probleminius klausimus, kurių svarbiausias yra šis: ar ne per anksti mes patikėjome, kad karas tarp Rusijos ir Vakarų buvo pasibaigęs? D.Pancerovo manymu, Gabrielius Landsbergis pasisakys apie Vakarų požiūrį į Rusijos–Ukrainos karą, taip pat iš Vakarų teisės pusės pažvelgs, ar Rusiją galime vadinti valstybe-agresore. Jonas Ohman papasakos apie realią padėtį Ukrainoje, Donbaso ir kitų Ukrainos regionų socialines problemas, koks yra tų sričių gyventojų identitetas. Dr. Tomas Vaiseta kompetetingai gali pasisakyti apie vykstančio informacinio karo įtaką visuomenei, kaip žmonės reaguoja į kardinaliai skirtingas nuomones viešojoje erdvėje. Dr. Deividas Šlekys kaip vienas geriausių karybos ekspertų Lietuvoje bandys paaiškinti, ar Ukrainos–Rusijos karas yra Šaltojo karo tąsa, ar toks teiginys yra netikslus. Taip pat šis pašnekovas papasakos, kokia karybos situacija buvo Šaltojo karo metu ir kaip pasikeitė iki šių laikų bei kodėl Šaltasis karas taip vadinamas, nors realių karo veiksmų nebuvo.
Renginio pabaigoje R.Jašinskas išsamiai pristatė visą IFDi programą. Kalbant apie atidarymo ceremoniją, V.Bruveris nepraleido progos įsiterpti ir paminėti, kad Rokas Radzevičius (grosiantis per atidarymą) visad būdavo „bendruomenės vakaro muzikinis akcentas, grodavęs ant nelegaliai iš auditorijų sutemptų suolų“. Nuojauta kužda, jog per šias IFDi nutiks tokių pat prisiminti vertų istorijų.
