Mintimis apie būsimą pirmoką, jo bendravimo ypatumus, iššūkius ir patarimais dalijasi leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė ir lietuvių kalbos vadovėlio komplekto 1 klasei (serija TAIP!) autorės: Jonavos Panerio pradinės mokyklos mokytoja ekspertė Nomeda Kasperavičienė, Vilniaus Rudaminos gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Vilma Dailidėnienė ir Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
Smalsūs ir nekantrūs
Pasak Nomedos Kasperavičienės, visos kartos turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų, todėl labai svarbu suprasti vieniems kitus ir ieškoti geriau ne skirtumų, o sąlyčio taškų. Mokytoja ekspertė mano, kad suaugusieji turi tai suvokti, nes jų sukurtoje aplinkoje ir formuojasi naujos kartos.
„Kad žmonės susikalbėtų, visų pirma, reikia susitarimų ir jų laikymosi, tradicijų, pagarbos vienų kitiems, atvirumo ir supratimo, jog kiekvienas gali daug – reikia tik sudaryti sąlygas šiems gebėjimams plėtoti. Dabartinės kartos vaikai yra sumanūs, nori, kad su jais būtų kalbama, diskutuojama, tariamasi kaip su lygiais, į tai turi atsižvelgti suaugusieji“, – pritaria dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.
Vilma Dailidėnienė priduria, kad, bėgant laikui, kartų skirtumai tik didės, nes pasaulis kinta vis greičiau. Mokytoja pastebi, kad dabartinė karta yra labai nekantri, jiems trūksta nuoseklumo, vaikai labai aktyvūs, sunkiai susikaupia, bet trokšta greito rezultato.
Mokytis? Kam to reikia?
Dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė, lietuvių kalbos vadovėlio komplekto 1 klasei (serija TAIP!) autorė, atkreipia dėmesį, kad šios kartos vaikai labai smalsūs – mokydamiesi visuomet klausia: „Kas iš to?“, „Kam man to reikia?“, „Kur tai galėsiu pritaikyti?“ Tai yra nemenkas iššūkis mokytojams, bet kartu raktas į pažinimą.
„Šiuolaikinis vaikas nesimokys tol, kol nematys prasmės. Tiesą sakant, ir anksčiau vaikai kėlė tokius klausimus, tik veikiausiai į juos būdavo mažiau įsiklausoma, įsijaučiama. Blogiausia jiems yra beprasmiški darbai. Todėl prieš kiekvieną veiklą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kuo ji prasminga, kokia vaikų patirtis, kokio rezultato laukiama. Tai galima padaryti kalbantis, diskutuojant, tariantis ir susitariant“, – pataria dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė.
V.Dailidėnienė priduria, kad mokytojai ir tėvai šiuo gyvenimo laikotarpiu yra didelis autoritetas. Todėl ir reikia su vaikais labai daug bendrauti, juos skatinti (visų pirma, už pastangas), pasidžiaugti net ir mažiausiu rezultatu.
„Be abejo, atlikęs darbą vaikas turi sulaukti dėmesio, būti pagirtas, paskatintas. O čia yra didelė problema – vaikus jau sunku nudžiuginti, nustebinti, nes jie apipilti įvairiomis dovanomis. O gal tas dovanas vertėtų „užsidirbti“? Reikėtų atkreipti mokinio dėmesį į tai, kad ir pats rezultatas yra prizas, dovana pačiam sau. O didžiausia dovana galėtų būti bendras laisvalaikis, bendravimas“, – sako V.Dailidėnienė.
Į pagalbą nenustygstantiems vaikams
Rugsėjį į mokyklas ateinančius pirmokus ekspertai vadina alfa karta – tai jau kitokie vaikai nei dabar mokyklas lankanti z karta. Daiva Bartninkienė atskleidžia, kaip, prisitaikant prie šiuolaikinių vaikų poreikių, pradinių klasių mokiniams buvo kuriami naujausios vadovėlių serijos „Taip!“ komplektai, skatinantys vaikus mokytis atrandant. Pasak jos, svarbi užduotis buvo ne tik atskleisti šiais metais patvirtintą naująją lietuvių kalbos ugdymo programą, bet ir pasiūlyti mokytojams, tėvams patrauklius, veiksmingus būdus, kaip sudominti šiandienos šešiamečius, susieti jų žinias ir gebėjimus.
„Rašydamos vadovėlį žinojome, kad dabartiniai mokiniai mažiau bendrauja tiesiogiai, trumpiau išlaiko dėmesį, jiems kebliau sekasi rašyti. Svarstėme, kaip šiuos sunkumus įveikti – kaip sukurti ir mokiniams, ir mokytojams patrauklų vadovėlį. Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko suderinti tekstinę ir vaizdinę medžiagas, tikslingai ir patraukliai susieti užduotis su šiuolaikinėmis technologijomis. Tikiu, kad visi, kas atsivers vadovėlį, pastebės, jog veiklos orientuotos į mąstančio, tyrinėjančio mokinio ugdymą“, – teigia viena iš bendraautorių N.Kasperavičienė.
Dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė antrina, kad taip mokydamasis lietuvių kalbos kiekvienas pirmokas įpras klausyti ir suprasti, kalbėti ir būti suprastas, skaityti ir suvokti, ką perskaitė, rašyti ir mintis reikšti taisyklingai, aiškiai, įskaitomai.
„Man, kaip serijos „Taip!“ lietuvių kalbos vadovėlio pirmai klasei autorei, labiausiai patinka tai, kad jis sukurtas kaip pagalba savarankiškai tyrinėjant, ieškant ir randant atsakymus knygoje ar aplinkoje. Galima sakyti, kad kiekviena tema pradedama nuo žymiojo klausimo „kas iš to?“, o atsakymų paieška sudaro sąlygas kokybiškai ir kryptingai mokytis lietuvių kalbos“, – sako D.Jakavonytė-Staškuvienė.
Vaikams svarbus laisvalaikis su tėvais
Anot V.Dailidėnienės, dauguma šių dienų tėvelių yra labai užsiėmę, net ir savam laisvalaikiui sunkiai randa laiko, tačiau vaikų pamiršti nevalia.
„Jeigu labai trūksta laiko, visuomet galima užsiimti bendra namų ruoša. Dažnai pastebiu, kad tėveliai nustemba, jog ir pirmokas namuose gali turėti pareigų. Matyt, gyvenimo tempas priverčia viską namie daryti patiems – juk taip greičiau. Tėveliams pritrūksta kantrybės, jie neišlaukia ir viską atlieka patys. O vaikams dažnai atrodo, kad viską už juos turi padaryti kas nors kitas“, – sako V.Dailidėnienė.
Dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė priduria, kad tėvų vaidmuo šiuo etapu toks pats svarbus kaip ir kitais vaiko gyvenimo etapais. Svarbiausia – dėmesys ir gyvenimo patirties padedančios įgyti bendros veiklos.
„Svarbu, kad tėvai pasirūpintų būtiniausiais vaiko poreikiais – jis turi ateiti į mokyklą laiku ir geros nuotaikos, išsimiegojęs ir papusryčiavęs. Na, o kai visa tai užtikrinama, būtų puiku kas vakarą bent po pusę valandos kartu su vaiku ir kitais šeimos nariais skaityti ir analizuoti vaiko pasirinktas knygas. Taip pat reikėtų pasidalyti su vaiku dienos įspūdžiais, kas ir kaip jam sekėsi mokykloje, ko mokėsi, kas pavyko geriausiai, o ką dar reikėtų išsiaiškinti, kokia tėvų pagalba praverstų. Vakaro užsiėmimų yra be galo daug: įvairūs stalo žaidimai, dėlionės, žodžių mūšiai ir panašiai. Svarbiausia – malonus laisvalaikis kartu“, – sako dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė.
Nepaisant visų iššūkių, šių metų pirmokams ekspertai prognozuoja ir daug vilčių teikiančią ateitį. N.Kasperavičienė tiki, kad tai bus labiausiai išsilavinusi karta, kuri mokytis pradės anksčiau ir mokysis ilgiau, jos atstovai dar geriau įvaldys technologijas.
„Manau, visi, kurie kelia klausimą „kas iš to?“, parodo, kad jie yra ne vykdytojai, o mąstytojai. O su keliančiais klausimus, ieškančiais prasmės žmonėmis niekada nebuvo lengva“, – pastebi mokytoja ekspertė ir drąsina tiek namie, tiek mokykloje palaikyti mažųjų smalsumą.
