Tragedijos gal būt nėra, nes VDU vadovų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų tikinimu, filosofija buvo ir bus, nes ji – mokslų motina. Tačiau šis faktas – tarsi ledkalnio viršūnė, pavojaus signalas, įspėjantis apie daug gilesnes problemas: valstybė socialinius ir humanitarinius mokslus stumia į paraštę, akcentuodama tik greitą ekonominę naudą nešančias technologines specialybes.
Keista, nes ir eiliniai žmonės, ir mąstytojai, ir politikai, ir dvasininkai kalba apie vertybių nuvertėjimą, visuomenės sumaterialėjimą. O humanitariniai mokslai skatina mąstyti ir kalbėti apie šiuolaikinį pasaulį kamuojančias ne tik ekonomines ir finansines problemas.
Techniškai VDU sprendimas šiemet neskelbti priėmimo į filosofijos magistrantūrą paprastas ir logiškas: Švietimo ir mokslo ministerija informavo universiteto valdžią apie vėl mažėjantį finansavimą humanitarinių ir socialinių mokslų magistrantūrų programoms, o ši, savo ruožtu, nurodė fakultetams savo viduje apsispręsti, kurių programų atsisakyti arba skelbti ne kasmet. Pasirinkta filosofija.
Šis sprendimas labai papiktino įvairių specialybių VDU studentus, kurie parašė atvirą laišką ir jį perdavė universiteto vadovybei, švietimo ir mokslo ministrui. 15min.lt žiniomis, jau priimtas sprendimas dar gali būti peržiūrėtas kitą savaitę.
Filosofija – ne autsaiderė
„Filosofijos duomenys nėra blogi, buvome tarp vidutiniokų. Tačiau nuspręsta šiemet neskelbti būtent priėmimo į filosofijos magistrantūrą, nes istorikai turi dar vieną tarpdisciplininę emigracijai skirtą programą, todėl nuspręsta skirti lėšas jai.
Tai – apmaudu, nes įdedame daug pastangų. Sunku pasakyti kaip tai paveiks, pavyzdžiui, stojančiųjų į bakalauro studijas pasirinkimą, jei žinos, kad tik kas du metus magistrantūra yra. D.Jonkus.
Tai – apmaudu, nes įdedame daug pastangų. Sunku pasakyti kaip tai paveiks, pavyzdžiui, stojančiųjų į bakalauro studijas pasirinkimą, jei žinos, kad tik kas du metus magistrantūra yra. Sunku įvertinti iš anksto kas du metus vykstančią magistrantūros programą. Ar padidės konkursas, ar sustiprės programa, o tam reikėtų dėti daugiau pastangų – pakviesti dėstytojų iš kitų mokyklų ar net kitų šalių.
Tačiau labiausiai nukenčia studentai. Ypač tie, kurie šiemet jau buvo suplanavę stoti į filosofijos magistrantūrą. Jų interesai yra pažeisti, nes liko tik keli mėnesiai (iki mokslo metų pabaigos, – red. past.). Visiškai suprantu jų nepasitenkinimą, nes apie tai tuomet turėjo būti žinoma iš anksto.
Taip pat nelengva ir mūsų katedrai, nes reikia per naują sudaryti dėstytojams dėstymo krūvius“, – sakė VDU Filosofijos katedros vedėjas profesorius dr. Dalius Jonkus.
Jis nuogąstauja, kad filosofijos studijas norintys tęsti studentai gali pereiti į Kauno technologijos universitetą ar į Vilniaus universitetą. „VDU filosofija turi savo nišą, savo specifiką. Ir iš Vilniaus atvažiuoja studijuoti pas mus dėl programos, dėl dėstytojų santykio su studentais, gero VDU įvaizdžio“, – apgailestauja D.Jonkus.
Įžvelgia ir naudą
VDU vadovai ramina, kad studentus papiktinęs atvejis neskelbti šiemet priėmimo į filosofijos magistrantūrą nėra išimtinis ir nėra grėsmė išnykti filosofijai universitete. Esą kas antrus metus skelbiama programa net padidins konkurenciją ir studijų vertę.
„Tai nėra išimtinis atvejis, nes stojimas tiek į socialinių, tiek į humanitarinių mokslų bakalauro studijas ir magistrantūrą Lietuvoje yra ryškiai mažinamas. Kai kurie fakultetai tai jau seniai daro – pamečiui leidžia programas. Ypač kai nėra daug baigiančių bakalauro programą.
Jokio studijų nutrūkimo nėra. Kai kasmet skelbiama magistrantūra, eina visi, kas nori. Kai kurie studentai vėliau studijas meta ir tuomet visiškai neekonomiška jas tęsti tik dėl kelių studentų. O dabar atsiras tam tikras konkursas“, – sakė Z.Lydeka, pabrėžęs, kad sprendimas praleisti ar sustabdyti programas yra fakultetų, o ne rektorato sprendimas.
 |
| Zigmas Lydeka |
Jis aiškino, kad vietos magistrantūroje skirstomos pagal stojančiųjų į bakalauro studijas skaičių ir mokslingumą.
„Humanitarinių programų yra ne tik filosofija, bet ir istorija, teologija, lingvistinės programos, menai, menotyra – programų yra labai daug. Tačiau neįsivaizduoju filosofijos uždarymo ir to būti tikrai negali. Tikrai nėra pavojaus, kad mes atsisakome šitų studijų“, – tvirtino VDU rektorius.
Finansavimas sumažėjo trečdaliu
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) prodekano Jono Vaičenonio skaičiavimu, per pastaruosius trejus metus humanitarinių mokslų magistrantūrų programoms skirtas finansavimas sumažėjo apie 30 proc. Lyginant su praėjusiais metais, valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo maždaug nuo 80 iki 70.
„Humanitariniai mokslai yra ne tik mūsų fakultetas, bet ir Katalikų teologijos, ir Menų fakultetai. Finansavimas mažėja trečius metus iš eilės, todėl natūralu, kad programos bus pramečiuojamos. Magistrantūros studijos taps prestižinėmis. Ten pateks geriausi“, – sakė J.Vaičenonis.
Kodėl šiemet nuspręsta neskelti priėmimo būtent į praktinės filosofijos magitrantūros programą? „Yra daug priežasčių: tai ir stojimų rezultatai, ir studijų rezultatai, ir studentų skaičius, komponentų yra daug. Kelių metų analizė daryta“, – aiškino VDU HMF prodekanas.
Sprendimą skelbti priėmimą į dvi istorijos magistrantūros programas J.Vaičenonis aiškino tuo, kad viena jų – Emigracijos ir diasporos istorija – yra tarpdisciplininė.
Šiemet VDU bus skelbiami priėmimai į 6 humanitarinių mokslų magistrantūros programas. Ankstesniais metais buvo 10 programų. Kelios programos (Skaitmeninė lingvistika, Taikomoji kalbotyra) jau yra uždarytos.
VDU finansavimas nurėžtas dar labiau
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus 15min.lt aiškino, kad humanitarinių studijų finansavimas mažinamas visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms.
 |
| Rimantas Vaitkus |
„VDU turi mažesnį skaičių (studijų krepšelių, – red. past.) humanitarinių mokslų magistrantūros studijoms dėl dviejų priežasčių: šiemet visoje šalyje 3 proc. mažinamas priėmimas į humanitarines antrosios pakopos studijas, lyginant su 2012 m. Tačiau VDU šis skaičius dar labiau sumažėja, todėl, kad Lietuvos mokslo taryba, įvertinusi VDU mokslo produkciją, t.y. mokslo straipsnių, monografijų skaičių, pasiūlė mažesnį vietų skaičių negu buvo praėjusiais metais.
Tačiau studentai turi galimybę studijuoti filosofijos magistrantūrą kitose aukštosiose mokyklose. Filosofija išlieka kaip tradicinė mokslų programa ir ji buvo, ir bus. Klasikinis universitetas turi turėti filosofiją, be filosofijos – ne universitetas“, – svarstė R.Vaitkus.
Valstybė nori reguliuoti daugiau
Viceministras pabrėžė, kad kol kas didelių pakeitimų aukštųjų mokyklų finansavime nedaroma ir pritarta buvusios vyriausybės pasiūlytam biudžeto variantui, tačiau 2014 m. pasikeitimų turėtų būti.
„2014 m. mes iš esmės peržiūrėsime ir patį biudžeto formavimo principą. Orientuosimės į valstybės poreikius ir didesnį valstybinės reguliavimą, ką jau nedideliu mastu bandėme padaryti ir šiemet.
Mes turime nueiti nuo siaurų studijų programų ir pereiti prie platesnių, kurios apimtų tam tikras kryptis, tos krypties kompetencijas, tačiau būtų lanksčios, įvairiapusės ir būtų galimybė turėti sąsajas su kitų dalykų ir netgi kitų krypčių ir sričių programomis, tai – tarpkryptinės, tarpsritinės studijos.
Pavyzdžiui, vadybos, verslo, administravimo studijose galėtų būti ir etikos dalis. Verslo etika yra labai svarbus dalykas. Daugelis įmonių jau pradeda tai taikyti, vadinasi ir aukštosios mokyklos turi parengti tokius specialistus“, – teigė R.Vaitkus.
Pjauname šaką ant kurios sėdime
VDU Filosofijos katedros vedėjas Dalius Jonkus perspėja, kad vien skaičiuojant pinigus, nežiūrint strategiškai, galima ir pralaimėti.
„Jei nebeliks filosofijos, tai atkurti, tai, kas padaryta per 20 metų, dar nuo buvusio katedros vedėjo Tomo Sodeikos laikų, būtų labai sunku“, – įspėja D.Jonkus.
„Reikalaujama, kad universitetai ugdytų ne sąmoningus piliečius ir asmenybes, o visų pirma suteiktų profesinius įgūdžius, kurie būtų paverčiami ekonomine nauda. Tai – tarsi profesinio ugdymo centrai. D.Jonkus.
Filosofui taip pat atrodo, kad, žvelgiant valstybiniu mastu, noras universitetus paversti ekonominėmis įstaigomis, paslaugų teikimo centrais yra ydingas, nes palaipsniui verčia užmiršti jų švietimo misija, pilietinio sąmoningumo ugdymą, kuris siejamas ir su filosofija.
„Reikalaujama, kad universitetai ugdytų ne sąmoningus piliečius ir asmenybes, o visų pirma suteiktų profesinius įgūdžius, kurie būtų paverčiami ekonomine nauda. Tai – tarsi profesinio ugdymo centrai. Neatskyrimas, kur yra profesijos teikimas ir kur – universitetinio išsilavinimo įgijimas, duoda šalutinį efektą. Nes tie dalykai, kurie nėra specializuoti, jie gali palaipsniui visai išmirti“, – svarsto D.Jonkus.
„Pastaruoju metu šiek tiek stebina toks technologinių mokslų, inžinerijos aukštinimas. Ir, priešingai, sakymas, kad socialiniai, humanitariniai mokslai yra nereikalingi. Galiausiai, tai sukelia diskusijas. Be abejo, tai yra mokslai, kurie iš karto neteikia pridėtinės vertės, tačiau tai yra studijos, kurios, ypač filosofija, yra skirtos žmogui, asmeniui, galiausiai mes norėtume tokių žmonių turėti“, – antrina ir VDU rektorius Zigmas Lydeka.
Klaipėdos universitete neliko teologijos
Kitokia situacija, palyginti su VDU, Klaipėdos universitete, kuriame nebeliko Evangeliškosios teologijos katedros.
„Klaipėdos universitete situacija buvo visai kitokia. Čia nėra jokių povandeninių rifų, kokius bandoma įžvelgti. Situacijos visiškai nepanašios. Prieš kelerius metus išsisėmė stojančiųjų skaičius ir mes patys inicijavom, kad katedra būtų uždaryta. Šiuo metu veikia tiriamasis centras, vykdomi moksliniai darbai. Jei po kurio laiko vėl išaugtų teologijos studijų poreikis, katedra vėl galėtų pradėti veikti“, – 15min.lt sakė universiteto atstovas.
