Konferencijoje dalyvavusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Virginija Būdienė kvietė ieškoti formulių, kokio universitetų tinklo reikia Lietuvai ir kokią vietą jame turėtų užimti regionų plėtrą skatinantys regioniniai universitetai. V.Būdienė atkreipė dėmesį į studijų krepšelių paskirstymo problemą – studijų krepšelių vis mažėja regioniniuose universitetuose, nors nemažai jaunimo nori studijuoti arčiau namų.
„Reikia mąstyti strategiškai – jei valstybė mano, kad regionai turi tolygiau plėtotis, reikėtų ieškoti būdų, kaip kitaip finansuoti regioninius universitetus“, – sakė prezidentės patarėja.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas pabrėžė, kad regionų plėtra priklauso nuo mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros, tačiau investicijos į mokslą ir inovacijas atskiruose Lietuvos regionuose yra labai neproporcingos ir nuolat mažėja, didžioji dalis – 92 proc. – tenka Vilniui ir Kaunui.
Konferencijoje pranešimą skaitęs svečias iš Danijos - Europos universitetų asociacijos ekspertas Hansas Peteris Jansenas pristatė Danijos aukštojo mokslo sistemos pertvarką ir linkėjo Lietuvos universitetams ieškoti savo raidos kelio.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pabrėžė, kad regioniniai universitetai turėtų ne tikėtis išskirtinių sąlygų, bet konkuruoti siūlydami patrauklias, kokybiškas studijas ir kooperuotis.
Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška konferencijos dalyviams pristatė universiteto situaciją, veiklos nuostatas. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas akcentavo Šiaulių universiteto reikšmę miesto, regiono gyvenime.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, asociacijos „Jupoja“ direktorius V.Japertas sakė, kad Šiaulių verslo plėtrai yra itin reikalingi Universitete rengiami specialistai ir vykdomi mokslo tyrimai. V. Japertas apgailestavo, kad vis labiau įsigali požiūris „Vilnius ir visa kita Lietuva“ ir kvietė ieškoti argumentų, kovoti už savo Universitetą – kitaip „ateities kartos mus keiks, o gal ir prakeiks“.
Konferencijos metu vyko apvaliojo stalo diskusija, kurios dalyviai pabrėžė, kad regioniniai universitetai yra svarbus regionų ekonominės, socialinės, kultūrinės raidos garantas, todėl šiems universitetams turėtų būti skiriamas tikslinis finansavimas regionui reikalingiems specialistams rengti.
Po diskusijų priimta rezoliucija, kurioje pareiškiama, kad „tik tolygi socialinė kultūrinė ekonominė regionų plėtra gali užtikrinti valstybės pažangą, siūloma, kad Lietuvos aukštojo mokslo politikos formuotojai universitetų tinklo pertvarkoje nesivadovautų rinkos dėsniais, atsakingai formuotų mokslo ir studijų politiką, atsižvelgdami į regionų poreikius ir siekdami regionų pažangos. Rezoliucijoje siūloma, kad valstybė, siekdama visų piliečių gerovės, įsipareigotų išlaikyti egzistuojantį universitetų tinklą Šiaurės ir Vakarų regione, atsižvelgiant į regionų ekonominius, socialinius, kultūrinius poreikius ir specifiką, o universitetinis regionas ir universitetas įsipareigotų stiprinti regionų konkurencingumą, įgyvendinti mokslo, studijų inovacijas, skatinančias pažangą, kurti besimokančio ir atviro kaitai regiono tradicijas ir kt.“
