Tam ŠMSM siūlo įtvirtinti trumpąsias studijas, kurios leistų baigus profesinį mokslą toliau siekti aukštojo mokslo, taip pat numatyti tikslines valstybės finansuojamas vietas studentams iš nepalankios ekonominės socialinės aplinkos.
„Norime, kad kokybiškiausios studijų programos būtų prieinamos jaunimui iš socialiai pažeidžiamų grupių, o aukštosios mokyklos turėtų daugiau laisvės tokius studentus atrinkti. Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi didelės įtakos jo motyvacijai, pasirengimui ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje“, – sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.
Anot jo, neretai abiturientas nesirenka studijų ne todėl, kad jis negabus, o dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų. „Švietimas gali ir turi keisti tokią situaciją, atverti visas galimybes jauniems žmonėms“, – sako G.Jakštas.
Ministerijos teigimu, pagrindinis pataisų siekis – suformuoti „tvirtus aukštojo mokslo socialinės dimensijos pagrindus, leisiančius užtikrinti teisingesnį aukštojo mokslo prieinamumą visų socialinių grupių jaunuoliams“. Parengtą Mokslo ir studijų įstatymo projektą ministerija teikia viešosioms konsultacijoms, pranešė ŠMSM.
Alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą – trumposios studijos
Įstatymo projekte siūloma sukurti alternatyvų kelią į aukštąjį mokslą, pakoregavus trumpųjų, vienerius metus trunkančių, studijų reglamentavimą – tokias studijų programas kolegijos jau gali siūlyti nuo ateinančių metų rugsėjo.
Siūloma nustatyti, kad baigusiesiems trumpąsias studijas būtų suteikiama kvalifikacija ir ją patvirtinantis diplomas, suteikiantys teisę tęsti studijas pagal tos pačios studijų krypties studijų programas kolegijose, nestojant iš naujo, į pirmą kursą.
Priėmimo į trumpąsias studijas tvarką nustatytų pačios kolegijos, o trumpųjų studijų absolventams, įskaičius trumpųjų studijų rezultatus, nebebūtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip vidurinio ugdymo programos abiturientams.
Anot ministerijos, „toks pokytis sudarytų galimybes sąsajai ir dermei tarp tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programų, jei asmuo būtų baigęs profesinę mokyklą, bei atitinkamos studijų krypties trumposios pakopos ir koleginių studijų programų“.
Pranešime teigiama, kad alternatyvusis kelias būtų aktualiausias profesinį išsilavinimą įgijusiesiems, kurie nori tęsti studijas aukštosiose mokyklose.
Siekiantiems profesinio bakalauro jaunuoliams leis savo studijų laikotarpį padalinti į dvi dalis: trumpąsias studijas ir likusią bakalauro studijų programų dalį.
Ministerijos vertinimu, šis alternatyvusis kelias į aukštąjį mokslą bus aktualus ir asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, nes leis rinktis trumpesnes studijas ir greičiau pradėti karjerą.
Tikslinės valstybės finansuojamos vietos
Įstatymo projekte numatoma galimybė valstybinėms aukštosioms mokykloms skirti išankstinio priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmakursiams, kurie patiria sunkumų susijusių su jų nepalankia ekonomine padėtimi. Jie galėtų konkuruoti dėl valstybės finansuojamų vietų populiariose studijų programose.
Pasak ŠMSM, nors šis pokytis ir padidintų jaunuolių iš nepalankios ekonominės socialinės aplinkos galimybes studijuoti valstybės finansuojamose vietose, jiems tektų įveikti minimaliųjų reikalavimų kartelę.
Tikslinės vietos būtų numatomos prieš dvejus metus, kad aukštosios mokyklos turėtų laiko pritraukti ir padėti pasirengti stoti į šias studijų programas. Tokiu būdu aukštosios mokyklos, kurioms būtų skirtos šios valstybės finansuojamos studijų vietos, turėtų daugiau laisvės atrinkti stojančiuosius ir nebekonkuruotų su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl tų pačių valstybės finansuojamų studijų vietų.
Pasak pranešimo, šis pasiūlymas įgalintų Lietuvos aukštąsias mokyklas formuoti savo prieinamumo sistemą ir papildytų šių metų lapkritį priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriose numatoma dalį studijų finansavimo aukštosioms mokykloms skirti pagal jų veiklos rezultatus, o viena iš vertintinų sričių – studijų prieinamumas.
Rengiamas Socialinės dimensijos planas
Taip pat numatyta taikyti kompleksines socialinės dimensijos aukštajame moksle priemones.
Viešosioms konsultacijoms pateiktame įstatymo projekte siūloma numatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų Socialinės dimensijos – aukštojo mokslo prieinamumo – planą, kuriame bus numatytas visas priemonių paketas.
Jį sudarytų alternatyvus kelias į aukštojo mokslo studijas, socialinė ir akademinė parama socialiai pažeidžiamų grupių asmenims, papildoma pagalba ruošiantis studijoms ir kitos priemonės.
Pranešime nurodoma, kad siūlomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, susiję su reikalavimais stojantiesiems, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio mėnesio, o praktiškai veikti pradėtų nuo 2024 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Iki šio termino pradžios jau būtų pradėtos taikyti Socialinės dimensijos plane numatytos priemonės.
Taip pat, siekiant efektyvesnio priėmimo į magistrantūros valstybės finansuojamas studijų vietas planavimo, numatyta daugiau laisvės pačioms aukštosioms mokykloms – jos galėtų reguliuoti studentų pasiskirstymą pagal studijų krypčių grupes, atsižvelgdamos į stojančiųjų pasirinkimus.
Ministerija teigia, kad toks pokytis turėtų supaprastinti priėmimo planavimo procesą ir labiau pritaikyti jį stojančiųjų poreikiams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių aukštosioms mokykloms, turės galimybę reguliuoti vietų proporcijas tarp studijų krypčių grupių, kad nebūtų priimami studentai vien tik į populiariausių studijų krypčių programas, pavyzdžiui, socialinių mokslų, sveikatos mokslų ir kitų kryčių grupių.
