Moksleiviams reikia kokybiškų kūno kultūros pamokų
Kol ikimokyklinukai ir pradinukai noriai bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus, pasak fizinio ugdymo ir sveikatos specialistų, jau penktokai daugiau dėmesio ima skirti kitiems dalykams, tad kūno kultūros pamokos jiems ilgainiui tampa ne itin svarbios. Ne paslaptis, kad paaugliai ir vyresniųjų klasių mokiniai nenoriai jas lanko, nesistengia būti fiziškai aktyvūs.
Jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę didinti kūno kultūros pamokų skaičių - nuo dviejų iki trijų savaitinių pamokų.
„Trys kūno kultūros pamokos per savaitę – tikrai būtinos. Tik jos turi būti kokybiškos: gerai suplanuotos, įtraukta įvairių veiklų. Mokiniai negali vien žaisti krepšinį ar atlikti gimnastikos pratimus – jiems reikia ir netradicinių sporto šakų, įdomesnių pratimų ir žaidimų, – įsitikinęs LSU prof. dr. A. Emeljanovas. – Taigi kūno kultūros mokytojai turėtų nuolat domėtis, kas naujo sporto pasaulyje, kelti savo kvalifikaciją ir užkrėsti moksleivius kokybiško fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos idėjomis. Beje, įdomesnėms kūno kultūros pamokoms mokytojai galėtų labiau išnaudoti lauko erdves, pasitelkti ir šiuolaikines technologijas.“
Per 20 metų kūno kultūros mokytoja dirbanti Zita Dagilienė irgi mano, kad pedagogas turi būti kūrybingas bei fiziškai aktyvus. „Geras pavyzdys mokinius kur kas labiau skatina sportuoti ar imtis kitos mėgstamos fizinės veiklos. Labai svarbu, kad ir tėvai suprastų fizinio aktyvumo naudą, kartu su vaikais mankštintųsi, aktyviai leistų laiką“, – teigia Z. Dagilienė.
Jaunieji LSU fizinio ugdymo ir sporto specialistai atviri naujovėms
LSU Fizinio ugdymo ir sporto studijų programos trečio kurso studentė Laura Lingytė šias studijas pasirinko įkvėpta būtent savo aktyvios ir sportiškos kūno kultūros mokytojos. „Gimnazijoje mane labai traukė dinamiškos kūno kultūros pamokos, o jas vedusi ir mus vis raginusi sportuoti mokytoja turbūt visada liks didžiausias autoritetas“, – sako L. Lingytė, po bakalauro studijų planuojanti dirbti mokykloje.
Laura džiaugiasi, kad ketino tapti kūno kultūros specialiste, bet sėkmingai baigusi studijas įgis dvigubą kvalifikacinį laipsnį – pedagogikos ir sporto bakalauro. Mat Kūno kultūra, viena iš seniausių LSU studijų programų, pernaine tik pakeitė pavadinimą į Fizinis ugdymas ir sportas, bet ir atsinaujino, siūlo patrauklesnį turinį beigalimybes. Į programą įtraukta naujų sporto disciplinų, studentai gali rinktis jiems tinkamiausią specializaciją. Po studijų galės dirbti pedagogais ir treneriais, mokytis magistrantūroje. Pasak LSU Sporto edukologijos fakulteto dekano prof. dr. A. Emeljanovo, absolventams turėtų atsiverti daugiau galimybių įsidarbinti, bus stimulas kurti savo verslą ir naujausias fizinio ugdymo bei sporto mokslo žinias perteikti kitiems. „Mūsų Universiteto auklėtiniai – šiuolaikinės kūno kultūros ir sporto ambasadoriai, nebijantys profesinių iššūkių, atviri naujovėms“, – teigia prof. dr. A. Emeljanovas.