– Socialinių mokslų kolegija šiuo metu yra didžiausia nevalstybinė aukštoji mokykla, kuri per pastaruosius metus augo įspūdingu tempu. Ką Jums, kaip SMK bendrakūrėjai, dalininkei ir lyderei, reiškia šis augimas?
– Iš tiesų pastarasis laikotarpis pasižymėjo ypač sparčiu mūsų organizacijos augimu. Tam turėjo įtakos tiek Kauno filialo įsteigimas, tiek infrastruktūros plėtra: naujų pastatų statyba, „Holaxy” centro projektas Klaipėdoje, naujos studijų kryptys: bendrosios praktikos slauga, dizainas. Mūsų darbuotojų ir studentų skaičius taip pat auga. Man asmeniškai šis augimas simbolizuoja mūsų susitelkimą ir strateginį ateities matymą. Šiame konkurencingame švietimo aplinkos kontekste mes sugebame ne tik išlikti, bet darniai veikti kaip stipri, progresyvaus mąstymo ir aktyvi komanda. Tai yra įrodymas, kad SMK yra aktyvių žmonių bendruomenė, pasižyminti stipria lyderyste,turinti įkvepiančią dvasią, kuri jungia žmones, traukia studentus ir, drauge, skatina augimą. Juk augimas pats savaime nėra tik skaičiai: visi šie pasiekimai gimė įgyvendinus mūsų svajones.
SMK planuoja savo veiklą tiek artimiausiam laikotarpiui, tiek būsimam dešimtmečiui. Tai nubrėžia mums tam tikrą naują trajektoriją, kurioje mes matome save kaip organizacijų darinį, kaip edukacinio proveržio fondą, kuriame daugeliui žmonių bus sukurtos darbo vietos ir galimybės atsiskleisti, erdvės kurti, svajoti, socializuotis, patirti naujų įspūdžių, kurti naujas pažintis, rasti sinergijų tarp skirtingų mokslo sričių. Tai ir yra mūsų ateities vizija, paremta sinergijų audimu. Mūsų mintys ir aktyvūs veiksmai, kaip tam tikra drobė suausta nematomais siūlais, siekiant holistinės evoliucijos visuomenėje.
– Gabija, kaip Jūsų manymu, artimiausiu metu turėtų keistis aukštasis mokslas Lietuvoje?
– Galėčiau pacituoti A.Čechovą: „Kaip nėra nacionalinės daugybos lentelės, taip nėra ir nacionalinio mokslo”. Mes siekiame proveržio Lietuvoje ir veikiame Lietuvos aukštojo mokslo rinkoje, tačiau mūsų švietimo ir mokslo ateities matymas neapsiriboja nacionaliniu lygmeniu. Tai daug didesnio kalibro uždavinys, aprėpiantis ir globalų kontekstą, kuriame SMK ir aplink ją besiformuojančios kitos institucijos kuria pasaulinio masto inovacijas švietimo srityje.
Mano nuomone, aukštasis mokslas ateityje turėtų būti įtraukiantis, turi būti sudarytos galimybės kuo didesniam skaičiui žmonių įgyti aukštąjį išsilavinimą, kaip ir nuolat mokytis, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės, ekonominės padėties. Todėl įtraukiantis švietimas turėtų būti viena iš prioritetinių švietimo vystymo krypčių. Praeityje mokslas buvo privilegijuotųjų visuomenės narių užsiėmimas. Manau, kad holistinėje evoliucijoje švietimas ir mokslas turėtų būti prieinami kiekvienam pagal jo polinkius, potencialą ir galimybes. Švietimo programų standartizacija, kuri buvo pastarojo šimtmečio uždavinys, nėra skirta kiekvienam žmogui. Mokymasis turi būti atliepiantis žmogaus individualų potencialą. Todėl antrąja švietimo proveržio kryptimi įvardinčiau personalizaciją ir adaptyvumą.
Kitas svarbus švietimo proveržio elementas – tai naujų kompetencijų poreikis ir švietimo institucijų gebėjimai atliepti šį poreikį. Ypač pastarojo laikotarpio pandeminis kontekstas nubrėžė naujas gaires, kaip turi formuotis švietimo turinys mokymo institucijose ir kokios svarbios tampa atsparumo, adaptyvumo kompetencijos, leidžiančios nepasiduoti stresui, panikai, valdyti psichoemocinį lauką tiek asmeniniu, tiek organizaciniu lygmeniu. Švietimo turinio adaptavimas pasaulinėms tendencijoms taip pat yra viena iš švietimo proveržio krypčių.
– Kokią įtaką COVID-19 pandemija turėjo SMK veiklai, kokius iššūkius teko įveikti ir kokios naujos galimybės atsivėrė?
– Tiek mūsų organizacijai, tiek kitoms institucijoms pandeminis laikas tapo iššūkių įveikimo ir naujų galimybių atradimo periodu. Visų pirma, atsirado mokymo skaitmenizacijos poreikis. Labai džiaugiuosi, kad SMK mes labai greitai persiorientavome tiek prie hibridinio, tiek prie pilnai virtualaus mokymo modelio. Mes jau iki pandemijos turėjome skaitmenines kompetencijas, žinojome, kokios platformos, kokie įrankiai tam gali būti naudojami ir sugebėjome laiku, operatyviai sureaguoti, dėl to ir nenukentėjo studijų procesas. Be abejo, studentai ir dėstytojai jaučia socialinius ir psichologinius COVID-19 pandemijos padarinius, todėl norime kuo greičiau grįžti į mūsų modernias ir gražias patalpas, kad galėtume išnaudoti erdves, kontaktus, betarpiško bendravimo privalumus, kartu pasitelkę virtualią aplinką ir skaitmeninius įrankius. Šiuo metu yra geras laikas pergalvoti, kaip tam tikras įtraukiančias veiklas, socialinių ir emocinių ryšių kūrimą užtikrinti net ir fiziškai nutolus vieniems nuo kitų. Dalis mūsų kuriamų produktų yra skirti tokioms problemos spręsti. O kol kas gyvename pozityviu nusiteikimu, kad studijos ateinančiais mokslo metais vyks mūsų fizinėse patalpose, kurių dalis bus visiškai naujai įrengtos.
– Šiais mokslo metais esami ir būsimi SMK studentai Klaipėdoje ir Kaune studijuos naujose patalpose. Kaip pavyko įgyvendinti šią plėtrą?
– Pavyko suburti gerą komandą, pasirinkti tinkamą vietą, ypač Kaune. Be virtinės tinkamų sprendimų, atkaklaus darbo, žinoma, yra ir šioks toks sėkmės elementas. Kauno patalpos tikrai ypatingos, tai – savotiškas pastatų ansamblis. Vienas pastatas labai modernus, šiuolaikiškas, integruojantis puikų dizainą ir šiuolaikines technologijas, erdves, kuriose bus gera mokytis ir dirbti. Kitas pastatas skaičiuoja jau antrą šimtmetį, jį šiuo metu renovuojame ir stebime, kaip jis atgyja naujame kontekste. Jo istorinis autentiškumas prikeliamas naujam gyvenimui, naujoms kūrybinėms erdvėms, idėjų plėtrai, inovatyvių įmonių steigimui. Tikimės, kad studentai Kaune naujose patalpose pradės mokytis jau gruodžio mėnesį.
– Gimėte ir užaugote Klaipėdoje, drauge su mama, šviesios atminties Nijole Skučiene, SMK pirmiausia įkūrėte Klaipėdoje. Nepamiršote gimtojo miesto – artimiausiu metu esate numačiusi didžiulį proveržį ir plėtrą šiame mieste. Pasidalinkite savo vizija, kodėl jaunam žmogui verta rinktis studijas Klaipėdoje?
– Tai miestas su vėjiška dvasia, kuri simbolizuoja polėkį, šiokį tokį laisvamaniškumą ir energiją, kuria Klaipėda visuomet pulsuoja. Tai laisvai mąstančių, kūrybiškų, drąsių, ambicingų žmonių miestas. Pagyvenus Klaipėdoje, gavus tą jūros vėjo „skiepą”, įgauni tam tikrą drąsos ir laisvės imunitetą visam gyvenimui. Todėl net ir tie jaunuoliai, kurie nesiruošia Klaipėdoje gyventi po studijų, galėtų atvykti ir praleisti tuos kelerius studijų metus šiame mieste tam, kad įgytų drąsos ir laisvės. Be to, Klaipėdoje laukia naujos patalpos ir vystomas „Holaxy” projektas, kuris po keleto metų transformuos miesto urbanistinį veidą.
– Šiemet buvo akredituota SMK Bendrosios praktikos slaugos studijų programa. Kodėl buvo pasirinkta plėsti sveikatos mokslų sritį?
– Sveikatos mokslų programų plėtra – tai vienas iš strateginių kolegijos uždavinių, kuriam skiriamas išskirtinis dėmesys. Bendrosios praktikos slaugos studijų programos parengimui buvo skirtos kolosalios pastangos: tiek dėstytojų parengimui, tiek programos akreditacijai. Programa atsirado visuose trijuose SMK miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Studentai praktiką atliks didžiosiose gydymo įstaigose: Santaros klinikose, Kauno klinikose. Džiaugiuosi, kad mums su komanda pavyko pasiekti puikių rezultatų, kurie atliepia tiek rinkos, tiek senėjančios visuomenės poreikius. Ypač pandemijos fone slaugos darbuotojų poreikis milžiniškas ir vis dar augantis. Todėl jauniems žmonėms, kurie turi savyje noro rūpintis kitais žmonėmis, kurie mato save sveikatos mokslų srityje, labai rekomenduočiau rinktis šias studijas, nes jos atvers dideles ir užtikrintas galimybes ateityje.
– Dizaino studijų programa taip pat nauja SMK. Kokioms asmenybėms rekomenduotumėte rinktis būtent šią studijų programą?
– Ši programa pirmiausia skirta kūrybiškoms asmenybėms, matančioms dizainą kaip priemonę įgyvendinti strateginius kūrybinius sprendimus praktiniais veiksmais. Specialistas, rengiamas pagal šią programą, – tai visumą matantis žmogus, gebantis suvokti skirtingus vizualinius, tekstinius, semiotinius elementus ir perteikti juos dizaino kalba. Šiandieniniame verslo pasaulyje, kuriame tiek įmonės, tiek prekių ženklai konkuruoja tarpusavyje kurdami begales naujų produktų ir paslaugų, dizainas tampa vienu iš kertinių veiksnių, lemiančių vartotojų pasirinkimą. Todėl dizaino studijos ir pats kūrybinis procesas turi rinkoje ypač didelį poreikį.
– SMK visada pasižymėjo išskirtiniais renginiais, iniciatyvomis, projektais jaunimui. Kokias veiklas SMK šiuo metu vykdo ar vykdys artimiausioje ateityje?
– Didžiausias mūsų dėmesys – taikant patyriminio mokymosi metodiką, skatinti pačius studentus kurti naujus projektus. Šie metai pasižymėjo studentų iniciatyvų gausa, net ir nepaisant virtualaus namų aplinkos režimo. Buvo sukurti didelio pasisekimo studentų tarpe sulaukę projektai: tinklalaidės, įvairūs virtualūs renginiai. Tai įrodo, kad mūsų kuriama mokymosi aplinka ir patyriminio ugdymo metodika įgalina žmones kurti.
Kolegijoje toliau plėtojamos tokios iniciatyvos kaip jaunimo judėjimas „Vibelift“. Taip pat sukurta „Vibelift“ mobili aplikacija, kurią greitu metu bus galima įsidiegti. Be to, sukūrėme projektą „Hey Ready“, kuris skirtas ryšių tarp SMK, studentų ir darbdavių plėtojimui. Vyko nemažai renginių, verta paminėti didelio mokytojų susidomėjimo sulaukusį švietimo inovacijų forumą. Sukurta nemažai „podcast‘ų“ su įmonių atstovais, skatinančių verslo žinių perdavimą studentams ir dėstytojams. Verta paminėti ir kitą mūsų kolegijos iniciatyvą – „EduAction“, kuri skirta skatinti švietimo proveržį, naujų idėjų raišką švietime.
Ateinantys mokslo metai bus dar produktyvesni: orientuojamės į naujus siekius, idėjų pavertimą konkrečiais produktais vartotojams, visuomenei, verslui, šaliai ir pasauliui.
