Ministrė J.Petrauskienė pabrėžė, kad siūlymas ilginti mokslo metus yra susijęs su krūvio paskirstymu.
„Kalbama, kad yra labai didelė įtampa mokykloje. Bet iš kur ta įtampa, didelis krūvis? Žinias įsisaviname per trumpą laiką“, – teigė ministrė.
Ministrės teigimu, svarstomi įvairūs variantai: papildomas dienas išdėstyti mokslo metų eigoje esančių atostogų metu, ilginant mokslo metus birželio mėnesį, mokslo metus pradėti anksčiau arba dėl to palikti spręsti pačioms mokykloms.
„Yra siūlymas ilginti 10-15 dienų visoms grupėms“, – antradienį sakė ministrė.
Mokslo metus siūlo ilginti iki liepos
Vilniaus Licėjaus direktorius S.Jurkevičius sakė, jog norint, kad vaikų pasiekimai būtų geresni, jiems reikia tiesiog mokytis.
„Šiandien tendencija tokia – kaip sukurti patrauklią mokyklą joje nebūnant, ir kaip sukurti darbovietę, kurioje būtų gera, nedirbant“, – ironizavo pedagogas.
Jis teigė esantis nustebęs, kad dėl 10-15 dienų daroma didelė problema, nors akivaizdu, kad moksleiviams reikia sudaryti galimybes būti mokykloje, o mokytojams – dirbti mokyklose.
„Manyčiau, kad mėnesiu trukmės pailginimas – iki liepos 1 dienos, būtų rimtas sprendimas, kuris sudarytų prielaidas tikėtis, kad kažkokio rezultato mes galėtume sulaukti. Tai – akivaizdi tiesa, ir manau, kad ji turėtų būti kuo greičiau įgyvendinta“, – sakė jis.
Licėjaus vadovas pridūrė, kad dabar yra atimama iš vaikų galimybė būti mokykloje, todėl nereikėtų tikėtis kitokių rezultatų: „Ugdymo procesas yra nutraukiamas trims mėnesiams, daroma tiesiog nusikalstama veikla, jūs pabandykite tris mėnesius nieko nedaryti. Daugelis vaikų ateina po trijų mėnesių į mokyklą tiesiog nebesusivokdami ir nebegalėdami atgaminti to, ką jie mokėsi iki to laiko.“
S.Jurkevičius nemano, kad reikėtų keisti mokymosi programas, nes jos, pedagogo žodžiais, yra tokios, kokia yra Lietuva.
Vaikų psichologas L.Slušnys pritarė Vilniaus licėjaus direktoriui, sakydamas, kad per atostogas iš moksleivių galvų žinios išdulka.
Anot jo, taip vaikai patiria stresą, o tuomet dingsta motyvacija mokytis.
„Pritarčiau idėjai, kad ko gero reikėtų ištęsti (mokslo metus – aut.) iki mėnesio, nes tai gali sumažinti stresą ir sumažėtų mokymosi tempas, atsirastų daugiau vietos refleksijai, kartojimui, žinių įtvirtinimui. Ilgesni mokslo metai kaip tik sudaro tokias prielaidas“, – sakė jis.
Psichologas pabrėžė, jog tyrimai įrodę, kad mokymosi procesas bus sklandus, jei refleksijai bus skiriama ne mažiau kaip 40 proc. laiko.
L.Slušnys pasakojo, kad Baltimorėje, JAV, penkerius metus buvo stebimi moksleiviai – vaikai buvo suskirstyti į žemesnę, vidurinę ir aukštesnę klases. Tyrimas, anot jo, parodė, kad visų socialinių grupių vaikai mokosi vienodai.
Tačiau pastebėta, kad per penkerius metus turtingesnių tėvų vaikai padaro didžiausią pažangą, nes jie turi galimybę vykti į keliones, tėvai su vaikais skaito knygas, vaikai vyksta į vasaros stovyklas, kuriose jie užtvirtina žinias. Vargingų tėvų vaikams lieka televizorius ir kiemas.
„Vaikams labai svarbus žinių vedlys. Jais gali būti tėvai, jei nedirba“, – pabrėžė jis.
Psichologo teigimu, reikia kelti klausimą, ar mes norime turėti švietimo sistemą turtingiems ar visiems.
Mokymąsi ir egzaminus lygino su bulimija
Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Audrius Murauskas atkreipė dėmesį, kad visa švietimo sistema yra pasenusi: „Išdalinti ugdymo programą, kuri šiandien yra, į ilgesnį laiką, panašu į tai, kaip apnuodytą maistą dalinti mažesnėmis dozėmis per ilgesnį laiką – apsinuodijimas bus gal šiek tiek mažesnis.“
Anot A.Murausko, LTF siūlymas yra radikalus – mažinti ugdymo programas 50 proc., individualizuoti ugdymą, mažinti vaikų skaičių klasėse. LTF pirmininkas sakė, kad tik pailginus mokslo metus vaikai bus dar dviems savaitėms įkalinti suole ir iš to nebus jokios naudos.
„Iš savo vaikų girdime, kad jie negeba įsisavinti, jie tiesiog praeina kursą. Egzaminai tampa kaip bulimija: prikišame, prikišame, prikišame, per egzaminus išvemiame ir realiai nieko neturime“, – kalbėjo jis.
A.Murauskas sakė, kad paprašius suaugusiųjų pakelti ranką, kas prisimena Pitagoro teoremą, pakeltų rankų beveik nebūtų. Tačiau ministrė J.Petrauskienė pareiškė nemananti, kad Pitagoro teoremos mokytis nereikia dėl to, kad po keliolikos metų ją retas prisimins.
Mokytojų profsąjungų nekvietė
Į antradienį įvykusią spaudos konferenciją mokytojų profsąjungų atstovai nebuvo pakviesti.
Apie tai paklausta ministrė J.Petrauskienė patikino, kad sprendžiant dėl mokslo metų ilginimo bus tariamasi ir su mokytojų profsąjungomis.
Šis sprendimas pedagogus palies tiesiogiai – nuo to priklausys, koks jų laukia papildomas krūvis.
Antradienį pirmoji iš planuojamų dešimties J.Petrauskienės viešųjų konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais vyks Alytuje. Vėliau konsultacijos vyks Marijampolėje, Utenoje, Panevėžyje, Telšiuose ir kituose miestuose.
