Antradienį vyko 12-os valstybinių kolegijų tarybų pirmininkų ir direktorių, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei viceministro Giedriaus Viliūno susitikimas. Jo metu aptarti būdai, kaip tobulinti kolegijų veiklą, įvertinant demografiją, technologijų ir regionų kaitą.
„Lietuvoje mažėjant studentų skaičiui ir kintant aukštojo mokslo kvalifikacijų poreikiui, mūsų aukštosioms mokykloms, tiek universitetams, tiek kolegijoms, kyla studijų kokybės ir tinkamumo iššūkiai. Kolegijos yra labai svarbus sektorius, kurio absolventų poreikį aiškiai signalizuoja darbo rinka. Todėl būtina užtikrinti koleginio aukštojo mokslo kokybę tiek ūkio sektorių, tiek regionų požiūriu, bendromis pastangomis įgyvendinant pačius geriausius sprendimus“, – pranešime žiniasklaidai cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
ŠMM duomenimis, 2010–2018 metais kolegijose studentų sumažėjo 35 proc. Kasmet kolegijų sektoriuje studentų mažėja po 2–3 tūkst.
„Studentų skaičiaus mažėjimas palietė visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, tačiau regioninėse kolegijose jo poveikis yra ypač juntamas“, – nurodo ministerija.
Antradienį suinteresuotų pusių susitikime, anot ŠMM, buvo konstatuoti esami kolegijų veiklos iššūkiai:
- dėl demografinių procesų ir ūkio struktūros kaitos kelios kolegijos nesiekia minimalaus studentų skaičiaus;
- jaučiamas atotrūkis tarp kolegijų ir miesto, regiono ūkio poreikių;
- didžiuosiuose miestuose tebėra daugiau kaip po vieną valstybinę kolegiją, ne visai racionaliai naudojami ištekliai;
- sumažėjusios kolegijos neužtikrina regiono ūkio poreikius atitinkančios pasiūlos ir teikiamo išsilavinimo kokybės.
ŠMM šių metų balandį sudarė kolegijų vertinimo darbo grupę, kuri išanalizavo Lietuvoje veikiantį kolegijų tinklą bei veiklos rodiklius ir pateikė rekomendacijas dėl kolegijų veiklos tobulinimo.
„Darbo grupė pateikė siūlymus įtraukti į kolegijų tarybas daugiau socialinių partnerių, keisti finansavimo ir vertinimo tvarką, kad ji skatintų studijų sričiai ar regionui reikalingą inovacinę veiklą.
Taip pat pasiūlyta sutelkti išteklius, kad jie būtų efektyviai ir kokybiškai naudojami: didžiuosiuose miestuose sujungti tame pačiame mieste veikiančias valstybines kolegijas į klasterius, o mažąsias regionines bei sektorines kolegijas glaudžiau susieti su didžiųjų miestų kolegijomis“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 10 nevalstybinių kolegijų, jose studijuoja 35,4 tūkst. studentų. 2018–2019 m. duomenimis, daugiausiai studentų turi Vilniaus (6,6 tūkst.) ir Kauno (6,3 tūkst.) kolegijos, mažiausiai studentų – Marijampolės (586), Alytaus (725) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (822).
Kolegijose studijuoja apie 40 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų.
