Siūlymus dėl valstybinių kolegijų veiklos gerinimo vertinimo darbo grupės nariai, anot ŠMM, pateikė atlikę išsamią analizę.
„Padėtis, kurioje yra atsidūrusi Marijampolės kolegija, susiformavo ne per vieną dieną, ji atspindi tiek bendrai koleginių studijų Lietuvos regionuose, tiek šios konkrečios kolegijos raidos tendencijas“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, kurio atsakymą 15min atsiuntė ŠMM Komunikacijos skyrius.
Anot G.Viliūno, visi – tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai – Marijampolės kolegijos veiklos rodikliai yra vieni prasčiausių tarp Lietuvos kolegijų ir esą nebetenkina minimalių slenksčių, kurie buvo nustatyti 2000-aisiais steigiant kolegijas. Dėl šių priežasčių, viceministro teigimu, ir kyla poreikis aukštąją mokyklą pertvarkyti.
„Minimalus rentabilios valstybinės kolegijos studentų skaičius turėtų siekti bent 800. Šiuo metu Marijampolės kolegijoje studijuoja tik 576 studentai, jų skaičius per 4 metus sumažėjo trečdaliu. Šiemet į kolegijos siūlomas 7 studijų programas priimta 110 studentų, iš jų tik 30 studijuoja nuolatine forma, tai reiškia, kad didžiulės studijoms skirtos patalpos stovi pustuštės“, – nurodo G.Viliūnas.
Prognozė: po 4 metų – tuščia kolegija
Anot jo, pastaraisiais metais studijas Marijampolės kolegijoje renkasi mažiau nei 10 proc. šio miesto apskrityje vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, stojančių į aukštąsias mokyklas.
„Likusieji renkasi studijuoti kituose miestuose“, – tvirtina G.Viliūnas, pridurdamas, kad ir bendras gyventojų skaičius Marijampolės apskrityje mąžta.
„Prognozuojama, jog išliekant toms pačioms tendencijoms, po 3 metų kolegijoje gali likti tik apie 300 studentų, o po 4 metų stojančiųjų į ją – nelikti išvis“, – pažymi viceministras.
Kita planuojamos kolegijos reorganizacijos priežastis, kurią nurodo G.Viliūnas, – studijų kokybė.
„Tik vienas šeštadalis Marijampolės kolegijos siūlomų studijų programų ekspertų įvertintos teigiamai.
Dar viena priežastis – efektyvumas: esant mažam studentų skaičiui, valstybės lėšos, tenkančios vienam studentui Marijampolės kolegijoje, yra didžiausios tarp visų kolegijų“, – dėsto jis ir teigia, kad šiuo metu vieno studento rengimo Marijampolės kolegijoje kaina yra bemaž 1,5 karto didesnė nei kitose.
„Valstybės, mokesčių mokėtojų lėšas būtina naudoti efektyviai“, – pabrėžia viceminstras.
Du reorganizacijos variantai
Marijampolėje, kaip pastebi G.Viliūnas, yra „būtina išlaikyti gyvybingą aukštojo mokslo centrą ir suteikti regiono verslui ir viešajam sektoriui pakankamą aukštojo mokslo programų skalę“.
Jo įsitikinimu, kolegija, kuri turi tiek mažai studentų, sunkiai gali išlaikyti kompetentingus dėstytojus, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir plačią pasiūlą studijų programų, reikalingų regionui.
„Tokios apimties centre kaip Marijampolė nėra nuolatinio didelio specialistų poreikio srauto. Kita vertus, tas poreikis gali nuolat kisti, sakykim, į regioną atėjus naujam investuotojui jam gali tekti parengti tam tikrą skaičių reikalingų konkrečios srities specialistų. Tokią – pagal poreikį kintančią – pasiūlą galėtų užtikrinti didelė kolegija, turinti pakankamus pajėgumus.
Arčiausiai nuo Marijampolės tokius pajėgumus turi Kauno kolegija“, – komentuoja viceministras.
-
Įvertintas kolegijų potencialas: sunerimti reiktų ne tik universitetams
-
Prof. A.Janulaitis: atėjus į Seimą silpnųjų universitetų atstovams, vyksta reformos imitacija
-
J.Petrauskienė: universitetai persitvarko kitaip, nei numatyta, nes taip nusprendė tarybos ir senatai
-
MOSTA: universitetai dubliuoja studijų kryptis, pertvarkant tinklą to mažai paisoma
„Galimas ir kitas variantas – Marijampolės kolegijai virsti savotišku paslaugų centru, kuris miestui ir regionui aktualioms studijoms vykdyti pasikviestų kitas aukštąsias mokyklas, kurtų jungtines studijų programas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Taip pat aktyviai plėtotų inovacinę veiklą“, – nurodo G.Viliūnas.
Marijampolės kolegija: pertvarka – ministerijos prerogatyva
Marijampolės kolegijos administracijos direktorius, laikinai einantis direktoriaus pareigas, R.Giedraitis vertinti ministerijos numatomus planus atsisakė.
„Tikrai nieko negaliu komentuoti, tai yra ministerijos prerogatyva“, – 15min kalbėjo jis.
„Nėra jokių konkrečių sprendimų, jokių konkrečių diskusijų šituo klausimu. Aš neturiu, ką pakomentuoti. Ministerija rengia sprendimus. Kai juos išgirsime, tada galėsime juos komentuoti“, – pridūrė R.Giedraitis.
Marijampolės kolegijos svetainėje galima rasti informaciją, kad G.Viliūno vadovaujama kolegijų tinklo optimizavimo darbo grupė šioje aukštojoje mokykloje lankėsi birželį. Svetainėje nurodoma, kad „kolegijos administracija svečiams pristatė kolegijos veiklos realijas, veiklos prioritetus ir perspektyvas, susijusius su regiono plėtros procesais. Taip pat daug kalbėta apie studijų kokybės gerinimo aspektus“.
„Marijampolės kolegija viliasi, kad prasidėjęs optimizavimo procesas pasitarnaus gerinant studijų kokybę, padės pritraukti verslo investicijas bei nepakenks studijų prieinamumui“, – rašoma svetainėje.
Kauno kolegija: žodis „prijungimas“ jautrina bendruomenę
Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis 15min teigė, kad kolegija ministerijos siūlymų dėl reorganizacijos kol kas nevertino. Anot jo, ŠMM kitą savaitę organizuos kolegijų tarybų, direktorių susirinkimą, kur pristatys galimą šių aukštųjų mokyklų žemėlapį.
„Gali būti įvairių sprendimų. Mes dabar labiau linkę padėti spręsti susidariusias situacijas, kurios objektyvios dėl demografinės situacijos – mažai vaikų, todėl mažai ir studentų. Marijampolės kolegijai sunku tą procesą suvaldyti. Dėl susiklosčiusios situacijos ir neaiškumo mes apie tai dabar kalbame atsargiai“, – pasakojo kolegijos direktorius ir pridūrė nenorintis vartoti žodžio „prijungimas“ – jis esą labai jautrina bendruomenę.
„Šiandien nežinome nei skaičių, nei jokių finansų“, – dėstė P.Baltrušaitis. Anot jo, konkretūs planai turėtų paaiškėti per mėnesį.
G.Viliūnas: per mažai studentų – keliose kolegijose
Lietuvos kolegijų veiklą vertinanti darbo grupė, anot viceministro G.Viliūno, yra išskyrusi ir keletą bendrų šių aukštųjų mokyklų veiklos iššūkių.
„Vienas iš jų – tai universitetų ir kolegijų siūlomų studijų dubliavimasis. Konstatuota, kad dėl demografinių procesų ir ūkio struktūros kaitos kelios kolegijos nesiekia minimalaus studentų skaičiaus“, – teigia G.Viliūnas.
Nusilpusios kolegijos, anot jo, taip pat neužtikrina regiono ūkio poreikius atitinkančios pasiūlos ir teikiamo išsilavinimo kokybės.
Jaučiamas atotrūkis tarp kolegijų ir miesto, regiono ūkio poreikių.
„Jaučiamas atotrūkis tarp kolegijų ir miesto, regiono ūkio poreikių.
Didžiuosiuose miestuose taip pat ne visur racionaliai naudojami ištekliai – veikia daugiau nei po vieną valstybinę kolegiją. Kolegijose nesusiformavo taikomųjų tyrimų ir inovacinės veiklos funkcija“, – tvirtina viceministras.
Jo teigimu, kolegijų vertinimo darbo grupė veiks ir toliau.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo programoje išsikėlė siekį pertvarkyti mokslo ir studijų institucijų tinklą taip siekiant sutelkti jų potencialą.
