„Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyvendinti kokybiškus MTEP projektus, kurie jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – Europos Komisijos kokybės ženklo, – tačiau kuriems pristigo Europos Sąjungos finansavimo.
Konkurencija „Europos horizonto“ programoje yra didelė, todėl net labai gerai įvertinti projektai negali gauti finansavimo. Neretai tai mokslininkus ir verslo atstovus atbaido nuo dalyvavimo. Vis tik žinodami, kad stiprūs, kokybės ženklu įvertinti projektai galės būti finansuojami nacionalinėmis lėšomis, mokslininkai ir verslo atstovai jaus didesnę paskatą dalyvauti programoje, o konkuruoti teks tik kokybės atžvilgiu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Konkursui dėl paramos kviečiama teikti mokslo ir studijų institucijų bei mažų ir vidutinių verslo įmonių projektus, kuriems suteiktas Europos Komisijos kokybės ženklas, tačiau neskirtas Europos Komisijos finansavimas. Didžiausia vienam projektui galima skirti lėšų suma – iki 2,5 mln. eurų.
Valstybė numato skirti paramą ir mokslininkų individualių podoktorantūros stažuočių Lietuvos institucijose ir trečiosiose šalyse projektams, įvertintiems Europos Komisijos kokybės ženklu, tačiau taip pat negavusiems Europos Komisijos finansavimo pagal programą „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ schemą. Europinių stažuočių projektams numatoma skirti iki 200 tūkst. eurų, o pasaulinių stažuočių – iki 300 tūkst. eurų. Su kvietimu pretenduoti dėl finansavimo MTEP projektams galima susipažinti čia. Paraiškas teikti galima iki 2026 m. balandžio 30 d.
Lietuva siekia mokslo produkcija konkuruoti globaliai
Mokslo ir verslo projektai finansuojami pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programos „Europos horizontas“ skatinimo priemonę. Priemone siekiama paskatinti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų finansavimo programose ir taip prisidėti prie šalies mokslo tarptautiškumo bei kokybės didinimo.
Lietuvos mokslininkai vis dar teikia mažiau paraiškų programos finansavimui gauti nei kaimynai Latvijoje ar Estijoje, tačiau, pasak G.Jakšto, tikimasi, kad skatinimo priemonė sudarys geresnes galimybes tobulinti mokslininkų gebėjimus rengti kokybiškas tarptautines paraiškas ir projektus, bendradarbiauti su partneriais iš užsienio.
„Valstybei būtina užtikrinti palankesnes sąlygas mokslo ir studijų institucijoms bei verslo įmonėms išnaudoti visą jų turimą mokslinį potencialą ir paskatinti jas kuo aktyviau įsitraukti į tarptautinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, kad Lietuvos mokslo produkcija galėtume konkuruoti globaliai“, – sako viceministras.
Programos „Europos horizonto“ skatinimo priemonėms iš viso numatoma skirti 40 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
