Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai žymiai prisidėjo prie socialinių inovacijų tyrimų Lietuvoje plėtros, kai 2014 m. įsitraukė į ES 7-osios Bendrosios Programos mokslinį projektą „SI-DRIVE“ (Social Innovation – Driving Force of Social Change), kuriuo siekiama gilinti žinias apie socialines inovacijas. Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų kontekste šios inovacijos – tai vis dar besiplečiantis tyrimų laukas.
Apie tai, kas yra socialinės inovacijos, jų naudą ir mokslinius tyrimus pasakoja sociologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas doc. dr. Liutauras Labanauskas.
– Kaip apibūdintumėte socialines inovacijas?
– Mokslinėje literatūroje egzistuoja labai daug apibrėžimų. Trumpai tariant, tai – idėjos, kurias įgyvendinant keičiasi pasaulis ir socialinės struktūros.
Tai yra naujos veiklos, požiūriai ir veikimo būdai, kurie prisideda prie socialinės kaitos ir siekia ne tik pelno, bet ir socialinės gerovės, teisingumo, įtraukties bei prisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimų. Socialinės inovacijos taip pat generuoja pajamas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje kurį laiką buvo vykdomas „Draugų uogienės“ projektas, skatinęs šalies ūkių derliaus perteklių panaudoti gausių šeimų gerovės kūrimui.
Kitas pavyzdys – Vilniuje veikianti organizacija „Vilnius Hub“, siūlanti ne tik darbo vietų nuomą, bet ir įvairius kvalifikacijos kėlimo seminarus, renginius, konsultacijas, arba Antakalnyje – kaimynų bendruomenė, kuri kartu augina daržoves mieste.
– Kuo socialinės inovacijos skiriasi nuo verslo?
– Dažnai socialinė inovacija suprantama kaip antonimas verslo inovacijai, nes verslo inovacija yra orientuota į pelną, o socialinė inovacija – ir į tam tikrą naudą visuomenei.
Socialinės inovacijos kyla iš socialinių poreikių, kurių verslas dažniausiai negali patenkinti. Jos paprastai prasideda vieno ar kelių kūrybingų, inovatyvių žmonių iniciatyva ir įgauna pagreitį.
Svarbi ir valstybės parama tokių idėjų įgyvendinimui. Vėliau, kai pavyksta idėją išplėtoti, suburti bendraminčių grupę ir perteikti ją kitiems žmonėms, galima vystyti socialinę inovaciją ir kaip verslą, t. y. uždirbti pinigus.
Socialinės inovacijos kyla iš socialinių poreikių, kurių verslas dažniausiai negali patenkinti.
Dažnas socialinių inovacijų bruožas – dalinimasis. Kartais terminai „dalinimosi ekonomika“ (angl. sharing economy) ir „socialinės inovacijos“ vartojami kaip sinonimai.
Tradiciniam verslo modeliui socialinės inovacijos ne visuomet palankios. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimosi platformos, kuriose žmonės teikia vieni kitiems paskolas, naudodamiesi tam skirtais interneto portalais, atima rinkos dalį iš bankų.
Tokia socialinė inovacija kaip „Airbnb“, leidžianti nuomoti ar nuomotis kambarį panašiu principu kaip viešbutyje, sudaro konkurenciją įprastiems viešbučiams. Tad egzistuoja ir tam tikrų priešpriešų tarp įprasto verslo modelio ir verslo, pagrįsto socialinėmis inovacijomis.
Pavyzdžiui, prieš „Uber“ kai kuriose šalyse vyko daugybė streikų. Lietuvoje taksi paslaugų tiekėjai taip pat organizavo pasipriešinimo akcijas, siekė, kad „Uber“ būtų uždraustas.
Ši inovacija keičia verslo organizavimo tvarką, griauna tradicinį taksi paslaugos suvokimą ir ekonomiką – šalia rinkos ekonomikos atsiranda dar viena – dalinimosi ekonomika, t. y. žmonės dalijasi savo turimais daiktais, pavyzdžiui, automobiliu ar gyvenamuoju plotu, ir iš to uždirba pinigus. Taip uždarbis tarsi atimamas iš verslo.
– Kuo socialinės inovacijos naudingos šaliai?
– Socialinės inovacijos valstybei svarbios tuo, kad patenkina tam tikrų grupių ar asmenų socialinius poreikius. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia „Socialinis taksi“ – taksi paslauga, skirta neįgaliesiems.
Automobiliai pritaikyti žmonėms, judantiems su vežimėliu, kad jie galėtų patogiai įsėsti į automobilį, nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą. Tai komercinė, mokama, paslauga, tačiau pigesnė už įprastą taksi.
Lietuvoje, manyčiau, socialinės inovacijos kol kas yra pradinėje, vadinamoje, užuominų stadijoje. Galbūt kai kurios jų išsivystys į tikras socialines inovacijas, kuriančias ir socialinę vertę, ir uždirbančias pinigus.
Nors šiuo metu socialinių inovacijų naudą išmatuoti skaičiais sudėtinga, vienas „SI-Drive“ projekto tikslų ir yra ištirti socialinių inovacijų kuriamą pridėtinę vertę valstybei ir visuomenei.
Socialinės inovacijos valstybei svarbios tuo, kad patenkina tam tikrų grupių ar asmenų socialinius poreikius.
– Koks KSU mokslininkų indėlis į „SI-Drive“ projektą?
– „SI-Drive“ projekto tikslas – tirti socialines inovacijas ir nustatyti dėsningumus, kaip jos vystosi skirtingose šalyse.
Projektu taip pat siekiama sukurti teoriją, aiškinančią socialinių inovacijų veikimą. Šiuo metu moksle egzistuoja daug įvairių teorijų apie verslo inovacijas, tačiau socialinių inovacijų teorijos dar nėra.
Todėl projekte dalyvaujantys mokslininkai nori rasti tam tikrus dėsnius, principus, kuriais remdamiesi galėtų paaiškinti, kas yra socialinės inovacijos, kaip jos vystosi, kaip jas reguliuoti ar skatinti ir kur link jos kreipia pasaulį bei ekonomiką.
Mokslininkai intensyviai ieško atsakymų į šiuos klausimus. Džiugu, kad šiose paieškose dalyvauja ir mokslininkai iš Lietuvos.
– Kokių rezultatų pavyko pasiekti?
– Jau atlikta globali socialinių inovacijų stebėsena, sudaryta bendra duomenų bazė, kurioje sukaupta ir suklasifikuota informacija apie daugiau negu 1000 socialinių inovacijų pasaulyje, vėliau šie duomenys bus analizuojami.
– Socialinės inovacijos kaip tyrimų sritis. Kokios jos perspektyvos?
– Perspektyvos yra labai plačios. Aišku, tai yra globalūs procesai ir Lietuvoje mes dar esame naujokai šioje srityje, mokslininkams tai dar neatrastos teritorijos.
Metodologinis laukas, kaip tyrinėti socialines inovacijas, dar tik formuojasi. Tai plati ir perspektyvi sritis, ypač sociologinių, tarpdisciplininių tyrimų prasme.
– Kaip būtų galima paskatinti socialinių inovacijų atsiradimą?
– Socialinių inovacijų atsiradimas pirmiausia sietinas su kūrybiškumu. Naujos idėjos gimsta jungiant ir perkuriant senas idėjas. Kūrybingų žmonių ugdymas – tai švietimo sistemos misija, bet kūrybingumui reikia ir pakantumo bandymams, nesėkmėms, tolerancijos įvairovei ir atvirumo patirčiai.
