Socialinio kapitalo samprata leidžia pagrįsti teiginį, kad švietimo įstaigose yra kuriama pridėtinė vertė. Tai turėtų paskatinti reformų strategus suvokti būtinybę grąžinti švietimo įstaigas iš ekonominio „biudžeto išlaikytinių“ užribio ir rasti joms saugesnę ir oresnę vietą visuomenės subalansuotos plėtros vizijose.
Dabar dominuojantys švietimo sistemos kaitos strateginiai tikslai ir taktinės jų realizavimo priemonės nėra subalansuoti, kiekybiniai pokyčių vertinimo instrumentai iškreipia strateginius tikslus, nukreipia reformas link „matuojamų“ ir „palyginamų“, tačiau paviršinių ir trumpalaikių „pergalių“.
Jei strateginis reformų tikslas yra kokybiškos žinios, pritaikomos ilgalaikėje gyvenimo perspektyvoje kompetencijos ir įgūdžiai, tai pokyčių vertinimo kriterijai turi būti kokybiniai, orientuoti į tai, ką mokslininkai vadina socialinio kapitalo kūrimu.
Taip pat penktadienį Lietuvos nacionalinio muziejaus edukatorės ves renginį mokytojams, mokiniams, neformaliojo ugdymo institucijų auklėtiniams ir šeimoms – „Pažinimo“ programos pristatyme susipažinsite su Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacijos programomis.
Praktinėje dalyje sužinosite apie Gediminaičių – Jogailaičių dinastiją (skirta 5–7 klasių mokiniams), Vilniaus praeitį ir dabartį (skirta 7–9 klasių mokiniams) ir veiklą „Atidaryk močiutės kraitinę skrynią“ (skirta 3–5 klasių mokiniams).
