„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė per mitingą prie Vyriausybės BNS sakė, kad žmonės nori, jog ateinančių metų ir vėlesni Lietuvos biudžetai būtų socialiai orientuoti.
„Mes norime, kad būtų atnaujintas nacionalinis susitarimas ir būtų aiškiai surašomos priemonės, planas, kada bus didinimos žmonių pajamos“, – tvirtino K.Krupavičienė.
Anot jos, svarbu, kad Lietuvos valdžia nustatytų, jog gyventojų pajamos yra valstybės kitų metų prioritetas, nes šiuo metu, esant nedideliems valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams, privatus sektorius irgi nesiruošia mokėti didelių algų.
Mano, kad gauna per mažas algas
Į mitingą atėjusi mokytoja Regina Vaitkevičienė iš Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinės mokyklos BNS tvirtino, jog šiuo metu mokytojai jaučiasi neįvertinti ir pasakymas, jog mokytojas yra „paslaugų teikėjas“, juos žeidžia.
„Kai paklausome, kaip kalba valdžios atstovai, kad tai yra neteisėta, negerai (mokytojų streikai – BNS), kad mes labai gerai gyvename ir tikrai labai dideli atlyginimai, tai aš su tuo nesutinku ir todėl mes čia atėjome – išreikšti savo pilietinę nuomonę“, – kalbėjo pedagogė.
Jos teigimu, mitingu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į mokytojus, bet ir kitus darbuotojus, kurie gauna per mažus atlyginimus už savo darbą.
Išsakė 9 reikalavimus
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Petras Grėbliauskas BNS sakė, jog į mitingą atėjo palaikyti mokytojų, nes jų reikalavimai yra teisingi. Paklaustas, kokios problemos slegia vežėjus, P.Grėbliauskas atsakė, jog didžiausia problema vežėjų yra atlyginimai vokeliuose.
„Solidarumo“ surengtame mitingi dalyvavo iki 500 žmonių, daugelis iš jų buvo atsinešę plakatus su raginimais „Premjere, neskriausk našlaičių“, „Grąžinkite „vaiko pinigus“, „Vyriausybe, grąžink skolą“ ir kt.
Prieš mitingą „Solidarumas“ buvo išsakęs 9 pagrindinius reikalavimus – didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, darbo užmokesčio dydį susieti su bendrais įmonės veiklos rezultatais, didinti minimalią mėnesio algą, kad ji atitiktų 60 proc. vidutinio atlyginimo, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį dirbantiems tėvams su vaikais iki 400 litų, grąžinti „vaiko pinigus“, didinti nedarbo draudimo išmoką ir jos mokėjimo trukmę, nekeisti ir nepriimti naujų darbo įstatymų, kol jiems nepritars Trišalė taryba, liberalizuoti darbuotojų teisę streikuoti.