Vis dėlto, Europos Komisija skelbia, kad net išaugus moterų užimtumo lygiui, jis vis tiek yra žemesnis nei vyrų. Skaičiuojama, kad ES vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas trečius metus iš eilės siekia 13 proc. Netolygumai matomi ir stebint moterų ir vyrų pasiskirstymą vadovaujančiose pozicijose – 2020 metais tik vieną iš trijų vadovaujančių pozicijų užėmė moterys.
Lyčių lygybės klausimai integruojami į kasdienę organizacijos kultūrą
Siekiant inicijuoti organizacinės kultūros pokytį, užtikrinti lyčių pusiausvyrą valdyme ir priimant sprendimus, lyčių lygybę įdarbinant ir siekiant karjeros, integruojant lyčių aspektą į taikomųjų mokslinių tyrimų ir studijų turinį, Kauno kolegija ėmėsi įgyvendinti 18 mėnesių trukmės projektą „Lyčių lygybės plano parengimas bei lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių įgyvendinimas, siekiant organizacinės kultūros pokyčių Kauno kolegijoje“. Projekto metu bus parengtas kolegijos lyčių lygybės planas, kuris integraliai papildys lygių galimybių ir įvairovės programą.
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė pažymi, kad lyčių lygybės kultūros diegimas organizacijoje ypač svarbus, kadangi tiesiogiai prisideda prie darbo aplinkos teisingumo, pagarbos ir įvairovės kūrimo.
„Siekiame, kad lyčių lygybės klausimai būtų integruoti ne tik į formalias procedūras, bet ir į kasdienę organizacijos kultūrą. Organizuodami mokymus, seminarus ir kitas švietimo priemones, skirtas lyčių lygybės principų įgyvendinimui užtikrinti, norime sukurti tokią organizacinę aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas, nepriklausomai nuo lyties, galėtų jaustis vertinamas ir turėtų vienodas galimybes prisidėti prie organizacijos sėkmės“, – sako dr. I.Stravinskienė.
Ji priduria, kad kuriant tokią darbo kultūrą, Kauno kolegija taip pat gerina ir savo veiklos efektyvumą: „Žmonės jaučia, kad dirba vietoje, kur jų pastangos ir indėlis yra vertinami.“
Jai antrina ir Kauno kolegijos Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vadovė Kristina Adomaitienė, pabrėždama, kad neužtenka teisiniame lygmenyje reglamentuoti lygių galimybių principų įgyvendinimą.
„Nesitikime, kad lyčių lygybės planas savaime sukurs lyčių lygybę, todėl ypatingą dėmesį skirsime bendruomenės švietimui, tikslinių grupių mokymams ir pažangos stebėsenai lyčių lygybės srityje. Tikime, kad tik konkrečiais veiksmais puoselėdami lyčiai ir įvairovei palankią organizacinę kultūrą išvengsime nesąmoningo lyčių šališkumo taikymo ir suformuosime lyties atžvilgiu sąžiningą, įtraukią dėstytojų ir tyrėjų karjerą mokslinių tyrimų srityje“, – dalinasi K.Adomaitienė.
Tuo tarpu Kauno kolegijos bendruomenės gerovės vadovė Smiltė Juraitė akcentuoja, kad kolegijos darbuotojų gerovė, palankios darbo aplinkos ir palaikančios vidinės kultūros kūrimas – svarbus tikslas, kurio įgyvendinimo link šiuo metu žengiama.
„Į tai įeina lygių galimybių bei teisių užtikrinimas visiems darbuotojams, įtraukios ir tolerantiškos aplinkos kūrimas, smurto ir priekabiavimo prevencijos užtikrinimas ir kt. Manau, kad parengtu lyčių lygybės plano modeliu galėsime sustiprinti socialinį teisingumą ir lygybę, socialinę apsaugos sistemą, geriau užtikrinti lygias galimybes ir žmogaus teisių apsaugą, nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, amžiaus grupės ir kitų veiksnių“, – pabrėžia S.Juraitė.
Daugiau nei pusė darbuotojų profesinėse srityse nepastebi su lytimi susijusių skirtumų
Siekiant įvertinti Kauno kolegijos darbuotojų suvokimą, patirtį, darbo sąlygas ir poreikius lyčių lygybės aspektu, spalio mėnesį aukštosios mokyklos darbuotojai dalyvavo apklausoje. Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vadovė K.Adomaitienė atskleidžia, kad apklausos rezultatai rodo, jog kolegija siekia skatinti lyčių lygybę, o su vyrais ir moterimis elgiamasi vienodai.
„Dauguma darbuotojų (daugiau nei 50 proc.) nepastebi jokių skirtumų, susijusių su lytimi, įvairiose profesinėse srityse, įskaitant studijų vykdymą, mokslinę veiklą bei darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimą. Vis tik nėra visiškai pasiekta lyčių pusiausvyra valdymo ir sprendimų priėmimo srityje“, – rezultatus aptaria K.Adomaitienė.
Ji priduria, kad moterys ir vyrai skirtingai dalyvauja kompetencijų tobulinimo renginiuose, moterys – aktyviau. Tiek vyrai, tiek moterys vis dar susiduria su sunkumais derinant profesinius ir šeiminius įsipareigojimus, o kai kurie darbuotojai pastebi, kad vyrai dažniau sulaukia jiems palankių sprendimų dėl paaukštinimo.
Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad nors Kauno kolegija netenkina idealaus lyčių lygybės balanso, ypač kai kalbama apie darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį, tačiau įgyvendinant darbuotojų atrankos procesus ir vertinant darbo kokybės rezultatus, išskirtini organizacinės kultūros bruožai – vienodi kriterijai ir vienodos darbo sąlygos, skaidrumas, nešališkumas bei bendros nediskriminavimo aplinkos kūrimas.
„Tyrimo rezultatai iš esmės patvirtino, kad Kauno kolegijos vidaus teisės aktuose reglamentuotos nuostatos lyčių lygybei stiprinti yra nuosekliai taikomos praktinėje veikloje“, – sako K.Adomaitienė ir priduria, kad apklausos rezultatai taip pat atskleidė, jog net 80 proc. darbuotojų yra patenkinti darbo sąlygomis.
„Visi šie faktai rodo, kad Kauno kolegija stengiasi sukurti aplinką, kurioje yra užtikrinamos lygios galimybės darbuotojams, nors vis dar yra tam tikrų sričių, kurioms reikėtų skirti papildomo dėmesio“, – apibendrina Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vadovė K.Adomaitienė.
Siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą organizacijos veikloje
Kauno kolegijos bendruomenės gerovės vadovė S.Juraitė atskleidžia, kad šiuo metu aukštoji mokykla turi patvirtintą lygių galimybių politiką ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą, taip pat aktyviai veikia įgyvendindama lygių galimybių ir įvairovės programos veiklas, o bendruomenės narių etiško elgesio principus ir normas yra apibrėžusi akademinės etikos kodekse.
„Vienas pagrindinių mūsų tikslų – užtikrinti lygių galimybių, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kilmės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos principų įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją Kauno kolegijoje. Siekiama pritaikyti studijų ir darbo aplinkas bendruomenės nariams su individualiais studijų ar darbo poreikiais, taip pat norime užtikrinti lyčių pusiausvyrą mūsų organizacijos veikloje, kaip antai, valdyme ir sprendimų priėmime“, – pažymi S.Juraitė.
Ji dalinasi, kad šiuo metu taip pat dirbama ties lygiaverčio studentų ir darbuotojų iš užsienio šalių įtraukimo į kolegijos bendruomenę klausimais, plėtojama paramos sistema asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį dėl finansinės padėties ar kitų socialinių aplinkybių.
„Jei pasitaikytų diskriminacijos, mobingo, smurto ar priekabiavimo atvejų, bendruomenės nariai gali rašyti į pasitikėjimo liniją, kreiptis tiesiai į bendruomenės gerovės vadovą, Etikos komiteto pirmininką ar gauti nemokamą psichologinę pagalbą iš bendruomenės narius konsultuojančių psichologų“, – sako bendruomenės gerovės vadovė.
S.Juraitė akcentuoja, kad lygių galimybių užtikrinimas yra svarbus ne tik gerinant esamas bendruomenės narių darbo ir studijų sąlygas, bet ir iš anksto užkertant kelią diskriminacijai dėl įvairių asmens tapatybės bruožų (lyties, negalios, tautybės, įsitikinimų, amžiaus ir kitų). Dėl šios priežasties labai svarbu į planavimo ir sprendimų priėmimo etapus įtraukti kuo įvairesnių grupių atstovus, ypač sprendžiant kiekvienai grupei rūpimus ir svarbius klausimus.
„Planuojame organizuoti renginius, apskritojo stalo diskusijas, mokymus siekiant padidinti darbuotojų ir studentų sąmoningumą bei suinteresuotumą lygių galimybių užtikrinimo svarbos klausimais. Kviesime įvairių grupių atstovus išsakyti opiausius, jiems rūpimus klausimus bei sprendžiamus iššūkius, o tada drauge ieškosime sprendimų. Pagarbaus dialogo užtikrinimas – kelias į efektyviausius sprendimus, susijusius su lygių galimybių užtikrinimu bet kokioje organizacijoje“, – ateities planais dalinasi bendruomenės gerovės vadovė S.Juraitė.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojas: mokymosi aplinkoje jaučiau didelį palaikymą
„The Wall Street Journal“ atlikto tyrimo duomenimis, 96,7 proc. vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų 2023 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo moterys. Netolygus pasiskirstymas ugdymo srityje pastebimas ne tik JAV – Europoje, remiantis Eurostato duomenimis, 2022 m. 86 proc. pradinių klasių mokytojų buvo moterys.
Kauno kolegijos absolventas Gedvinas Stalauskas – vienas iš nedaugelio, pasirinkusių ikimokyklinio ugdymo mokytojo kelią. Pernai baigęs studijas, šiandien vaikinas dirba Kauno lopšelyje-darželyje „Nežiniukas“ ir džiaugiasi, kad tiek studijų metu, tiek dirbdamas susiduria ne su diskriminacija, o nuoširdžiu aplinkinių smalsumu.
„Tiek bendramokslių, tiek dėstytojų požiūris buvo labai pozityvus. Žinoma, visiems buvo smalsu kaip nusprendžiau pasirinkti šią netradicinę vyrams specialybę, tačiau tai tik dėl smalsumo – mokymosi aplinkoje jaučiau didelį palaikymą“, – prisimena G.Stalauskas.
Vienintelis šiuo metu darželyje dirbantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio mokytojas vyras prisipažįsta, kad nei su priešišku aplinkinių požiūriu, nei su nuogąstavimais ar diskriminacija darbe susidurti netenka: „Priešingai, vaikų tėvai kaip tik džiaugiasi, jog jų grupėje yra mokytojas vyras. Kolegės taip pat priėmė šiltai ir sakė, jog smagu, kad kolektyve bus mokytojas vyras.“
Jis pažymi, kad tiek dirbant ankstesnėje ugdymo įstaigoje, tiek dabartinėje darbovietėje sulaukia komplimentų ir palaikymo, kad šioje, dažniausiai moterų pasirenkamoje specialybėje, atsiranda ir vyrų.
G.Stalauskas atskleidžia, kad Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programą pasirinko paskatintas jaunėlio brolio, su kuriuo nuo pat jo gimimo leisdavo daug laiko žaisdamas, ugdydamas įvairius jo įgūdžius.
„Taip atradau didelį norą padėti vaikams tobulėti. Tai buvo pastebėjusi ne tik mano šeima, bet ir aplinkiniai. Baigęs vidurinę mokyklą nusprendžiau pasirinkti visai kitą specialybę ir bandžiau savo ateitį sieti su elektra, o ne su pedagogika. Manau, iš dalies tai buvo baimė, ką pagalvos kiti – vis tiek tai labiau moteriška laikoma specialybė“, – prisimena Kauno kolegijos absolventas.
Vis dėlto, baigęs pirmąsias studijas G.Stalauskas sakė nesijautęs ten, kur turėtų būti, ir paskatintas artimųjų nutarė išbandyti save pedagogikoje: „Šiuo metu jaučiu, kad esu teisingame kelyje.“
Projektas įgyvendinamas pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą, orientuotą į Europos mokslinių tyrimų erdvės prioritetų įgyvendinimą, siekiant institucinių pokyčių, ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.