Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka. Pasak „American English School“ vadovės Eglės Kesylienės, ruoštis studijoms užsienyje reikia pradėti nuo pirmos gimnazijos klasės, nes, stojant į JAV, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių geriausius universitetus, reikia pateikti kartais net trijų-keturių paskutinių mokslo metų pažymių vidurkius. Pažangieji universitetai JAV dažnai vidurkį skaičiuoja įvertindami tik pagrindinius mokomuosius dalykus.
„Pastebime tendenciją, kad šiuolaikinis jaunimas atidžiau planuoja savo ateitį ir būsimą karjerą, tad, planuodami, kur studijuoti, būsimą universitetą renkasi pagal jo reitingą, suteikiamą studijų kokybę ir būsimas galimybes įsidarbinti, todėl vis dažniau lietuvių akys krypsta į kitų šalių universitetus. Natūralu, kad ši paklausa daro įtaką ir mokymosi įstaigoms: norėdami susirinkti pajėgiausius studentus, užsienio universitetai ėmė kelti aukštesnius reikalavimus anglų kalbos žinioms bei bendram pažymių vidurkiui, todėl stipriems mokiniams, kurie siekia daugiau žinių nei reikalauja vidurinės mokyklos programa, atsirado poreikis savo gebėjimus tobulinti, juos įprasminant tarptautiniais sertifikatais. Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad, tik pabaigus 11-tą klasę, atėjo laikas pradėti planuoti būsimas studijas ir tam ruoštis, deja, tai klaidingas požiūris ir dažniausia klaida. Kaip ir dalyvaujant grožio konkurse, norint studijuoti užsienyje, reikia daug į save investuoti, skirti daug laisvo laiko savo žinių gilinimui ir tinkamam jų pristatymui“, – sako „American English School“ vadovė E.Kesylienė.
Kaip ir dalyvaujant grožio konkurse, norint studijuoti užsienyje, reikia daug į save investuoti, skirti daug laisvo laiko savo žinių gilinimui ir tinkamam jų pristatymui, – sako „American English School“ vadovė E.Kesylienė.
Pasak jos, kad moksleivis pagerintų savo užsienio kalbos mokėjimo žinias, jam rekomenduojama tam skirti bent 2 metus – taip visi įgūdžiai (skaitymas, rašymas, kalbėjimas) patobulės vienodai ir bus galima tinkamai pasiruošti tarptautiniam kalbos egzaminui. Jeigu moksleivio užsienio kalbos žinios yra silpnos, pasiruošimas tuos 2 metus turi būti labai intensyvus – iki 5-7 akademinių valandų per savaitę. Tai nereiškia tik darbo su užsienio kalbos mokytoju, nes labai svarbu kuo daugiau „pasinerti“ į studijuojamos kalbos pasaulį – žiūrėti filmus, žinias ta kalba, skaityti knygas, bendrauti su ta kalba kalbančiais žmonėmis, kad mokslo procesas būtų natūralus.
Renkantis užsienio universitetus, patartina ugdyti ir įvairius jaunuolio gebėjimus – muziką, sportą, dalyvauti įvairiose olimpiadose, lyderystės akademijose, užsiimti savanoriška veikla, nes dažnai už tai suteikiama papildomų stojimo balų. Šie gebėjimai turi būti ugdomi nuosekliai, tad, kaip pataria E.Kesylienė, domėtis ir pradėti rūpintis planuojamomis studijomis bei reikalavimais stojančiam reikėtų pradėti jau pirmose gimnazijos klasėse, o vasaros metu planuoti ir daugiau veiklų, kurios padės pasirenkant specialybę.
„Geras pažymių vidurkis – tik startinis žingsnis. Renkantis būsimą specialybę, reikia kuo daugiau surinkti apie ją žinių, kad būsimas karjeros kelias būtų užtikrintas ir po kelių metų savo pasirinkimo netektų gailėtis. Išsiaiškinti, ar profesija „tinka“, galima ją išbandant įvairiose specialiose stovyklose Lietuvoje ar užsienyje, arba „šešėliaujant“ – stebint vykstančius procesus ir pasirinktos srities profesionalą jo darbo vietoje. Šiuo metu vykdomos įvairios valstybės ir privataus verslo remiamos programos, mes rengiame kalbos ir profesijos „žvalgytuvių“ stovyklas į Jungtinės Karalystės, JAV ir Maltos geriausius universitetus, kur būsimi studentai gali detaliau pamatyti universiteto tvarką ir mikroklimatą, studijų pobūdį ir pasirinktos profesijos galimybes“, – sako „American English School“ vadovė E.Kesylienė.
Kaip teigia specialistė, pagrindiniu svertu renkantis universitetą tampa kainos, kokybės ir karjeros galimybių santykis. Iki 2016 metų populiariausi tarp lietuvių buvo Jungtinės Karalystės, Danijos, Olandijos universitetai, tačiau politinė padėtis Jungtinėje Karalystėje ir „Brexit“ itin pakoregavo studijų kryptis: moksleiviai nebėra užtikrinti studijų stabilumu bei galimybėmis, todėl didesnio dėmesio sulaukia kitų šalių universitetai.
„Renkant informaciją apie studijų programas, skaitant universitetų aprašymus, kitų studentų atsiliepimus, analizuojant pragyvenimo toje šalyje galimybes studijų metu, papildomos veiklos, mainų programų galimybės – visi šie dalykai užsienio universitetuose atrodo patraukliau. Ir dar vienas dabartinei kartai itin svarbus aspektas – galimybė gauti apmokamą, kvalifikuotą darbo praktiką: šiuo metu Lietuvoje gauti kokybišką praktiką galimybė yra labai menka, Europoje – šiek tiek lengviau, tačiau mūsų ilgametė patirtis ruošiant būsimus užsienio universitetų studentus rodo, kad didžiausia apmokamo darbo praktikos pasiūla su galimybe baigus studijas likti dirbti yra JAV. Statistika rodo, kad per paskutinius dvejus akademinius metus 7,5 proc. daugiau Lietuvos jaunuolių rinkosi studijas šioje šalyje. Norinčių ten studijuoti būtų ir daugiau, tačiau daugelį išgąsdina studijų kaina, todėl tenka nemažai šviesti ir edukuoti jaunimą apie galimybes gauti stipendiją bei griauti mitus apie studijų brangumą“, – sako padedančios studijuoti svetur „American English School“ vadovė E.Kesylienė.
Pasak jos, iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palanki finansuoti gabių jaunuolių studijas bei suteikiant jiems papildomas stipendijas už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus. Specialistas, kuris bendradarbiauja su JAV universitetais ir žino visas subtilybes bei finansavimo galimybes, daug lengviau įžvelgia talentus ir paskatina juos paminėti aplikuojant į universitetą, todėl reikėtų nebijoti jam paminėti visų savo pomėgių bei interesų, kad bendromis pajėgomis būtų pasirinkta geriausia būsimos karjeros „kalvė“.
