Tai įrodo ir Pasaulio ekonomikos forumo pateikta ataskaita, pasak kurios, 2025 metais modernios technologijos pakeis 85 milijonus įvairių sričių darbo vietų, taip sukurdamos 97 milijonų IT specialistų deficitą. Ne išimtis ir Lietuva – čia IT sektoriaus specialistų stygius skaičiuojamas iki 8 tūkst. Dėl to visos tendencijos rodo, jog rinktis šią sritį yra palanku.
„Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje rinktis technologijų sektorių jaunuoliams yra itin palankios. Tie, kurie svarsto apie programavimo sritį, galiu patikinti, jog išmokti programuoti gali visi, tik svarbu surasti sau labiausiai patinkančią kryptį ir nepamesti motyvacijos vidury kelio“, – teigia Vytautas Paulauskas, IT įmonės „Cognizant“ Kauno inžinerinio padalinio vadovas.
Išsirinkti tinkamą kryptį
V.Paulausko teigimu, įgijus techninių žinių pagrindus, yra kur kas lengviau suprasti, kaip yra kuriami IT produktai, o jau tada lengviau apsispręsti ir pasirinkti konkrečią technologinę kryptį.
„Šiandien IT specialistų reikia praktiškai beveik visuose sektoriuose, todėl geriausia pirmiausia rinktis tik tokias kryptis, kurios patiems yra įdomios bei įtraukiančios. Vis dėlto, pasitaiko svarstančių ir finansinį naudos aspektą, tačiau labai rekomenduočiau pirmiausiai rinktis kryptį ne dėl to, kad ji populiari ar gerai apmokama, o dėl to, kad įdomi ir įtrauki“, – pabrėžia pašnekovas.
Kalbant apie populiarias specializacijas jis teigia, kad vis labiau front-end ir back-end programuotojus skatina pereiti į full-stack – taip jie galės plačiau matyti kuriamus projektus ir būti efektyvesni.
„O tiems, kurie specializuojasi back-end, Java ir .NET programavimų kalbų poreikis iki šiol nemažėja. Taip pat matome ir dinaminių kalbų, ypatingai dirbant su duomenimis, tokių, kaip Python, Javascript ir kitų poreikį. Front-end specialistai neapsiriks, jei gilinsis į React ar Angular. Testuotojai ir toliau vis labiau kryps į automatizavimą, todėl programavimo įgūdžių svarba niekur nedingo ir šioje srityje“, – vardija pašnekovas.
Vis augančios sritys
Dirbtinis intelektas (DI) kaip suteikia vis daugiau naujų galimybių, o jį įvaldžiusiems atvers galimybę uždirbti daugiau ir užimti perspektyvesnes pozicijas – tai, be abejonės, plės profesijų spektrą ir IT sferoje.
Anot V.Paulausko, be sistemų kūrimui reikalingų inžinierių ir kitų specialistų, tik didės tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai, prižiūrintys virtualių darbuotojų komandas.
Taip pat atsiras daug naujų darbo vietų tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto inžinerija ir DevOps. Šis poreikis, jo nuomone, augs dėl to, kad DI įsitvirtins vis naujose verslo nišose.
„Plačiau kalbant apie DevOps – tai praktikos, apjungiančios programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas, jos pastaruoju metu išpopuliarėjo, nes vis daugiau įmonių transformuoja IT procesus, komandas bei bendrą įmonės kultūrą, siekiant prisitaikyti prie modernių technologinių tendencijų bei naujos darbo metodikos. Jų specialistai turi suprasti visą produkto gyvenimo kelią.
Jei norite čia augti, neprašausite, jei pradėsite gilintis į Bash ar PowerShell komandų terpes, suprasite populiariausius šiuo metu duomenų formatus JSON, YAML, XML bei susipažinsite su tokiomis platformomis kaip Terraform, Docker, ELK ir kt. Žinoma, reikalingas ir debesų kompiuterijos suvokimas, tačiau tai dabar yra būtina visiems IT specialistams“, – pataria jis.
Nuolatinis mokymasis
Programuotojo atlygio ribos yra išties plačios – darbo užmokestis gali labai skirtis priklausomai nuo patirties ir specializacijos. Pavyzdžiui, programuotojų atlyginimai gali būti nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo sukauptos patirties ir turimos kvalifikacijos.
„O kartais IT įmonėms atsiranda noras labai siauros specializacijos patyrusį specialistą turėti čia ir dabar kokiam nors konkrečiam projektui. Tuomet ji bus pasiryžusi mokėti kad ir 8 tūkstančius eurų per mėnesį, samdant, pavyzdžiui, Blockchain programuotoją, mobiliųjų programų kūrėją, kuris specializuojasi virtualioje realybėje, Python ekspertą savo kritinių sistemų greitaveikos optimizavimui ir pan.“, – teigia pašnekovas.
Tiesa, greitai tobulėjant darbo užmokestis gali kilti kaip ant mielių, jau net ir po pusmečio. Taisyklė paprasta – kai specialistas gali daryti sudėtingesnius darbus, jis už tai ir atlygį gauna atitinkamai didesnį. Augant kvalifikacijai auga ir už darbą skiriamas atlygis. Iš pradžių atlygis siekia Lietuvos vidurkį, tačiau tobulėjant jis labai greitai kyla – jau po metų ar pusantrų programuotojo alga gali būti dvigubai didesnė nei ta suma, už kurią jis buvo įdarbintas neturėdamas patirties.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad atlygis priklausys ir nuo to, kaip greitai augsite ir norėsite plėsti savo įgūdžių spektrą.
„Mūsų komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, testuotojai, infrastruktūros inžinieriai, verslo analitikai, produktų vadovai ir dizaineriai, net 80 procentų šių darbuotojų yra aukščiausios kvalifikacijos ir itin solidžią patirtį sukaupę specialistai, likusioji dalis yra jaunesnieji specialistai. Toks modelis mums padėjo rasti balansą tarp patyrusių darbuotojų, ir kandidatų neturinčių patirties. Pirmieji nori auginti naujokus ir didžiuojasi jų pasiekimais. Antrieji vertina jiems skiriamą laiką ir patirtį, įgytą kaskart vis kitame projekte“, – mano jis.
Jaunieji IT kolegos įprastai per 1,5 – 2 metus perkopia į aukštesnį ekspertinį lygį, o per 3 – 4 metus tampa labai stipriais ekspertais. Neretai šiuo periodu komandos nariai pradeda įsivardinti kokiame kompetencijų ir atsakomybių derinyje tarp techninių žinių, vadovavimo, projektų valdymo save mato ir kur link toliau augs.
„Bet norint tapti geidžiamu specialistu, reikia nusiteikti, kad laukia nuolatinis tobulėjimas. Per daugiau nei 10 metų ne tik išaugo mūsų klientų portfelis, bet ir augo kasdien atliekamų darbų apimtys, gaminamų produktų svarba patiems klientams. Jei anksčiau visą pusmetį produktus kurdavo komandos sudarytos iš 5 ar 6 žmonių, šiuo metu turime ir beveik iš 80 kolegų sudarytą komandą, kuri prie vieno projekto jau dirba ne vienerius metus“, – įvardija V.Paulauskas.
Jis išskiria, kad monotonijai laiko šiame sektoriuje nėra – pradėjus dirbti IT sektoriuje, reikės ne tik tobulėti iš profesinės perspektyvos, tačiau ir gebėti dirbti komandoje, kam reikia įgyti minkštųjų ir lyderystės įgūdžių. Darbuotojo sėkmę įmonėje nulemia būtent gebėjimas dirbti komandoje, geranoriškumas, lankstumas bei sveikas suvokimas, ką ir kokiame kokybės lygmenyje reikia atlikti.
Dėl to, pašnekovo teigimu, nuolatinis mokymasis yra tapęs įmonės DNR dalimi, o darbuotojų aukšta kvalifikacija leidžia lengvai įsisavinti naujas technologijas. Taip pat labai svarbu, kad darbuotojai ne tik bendradarbiautų, bet ir augintų vienas kito kompetencijas. Kai visi suinteresuoti ir siekia gerų rezultatų, susiformuoja motyvuojanti aplinka – įgyvendintais darbais džiaugiasi ne tik komanda bei klientai, bet ir milijonai galutinių vartotojų.
