Sausio 19-ąją LSU ir LSMU atstovai rinkosi į pirmąjį darbo grupės, kurios tikslas parengti universitetų reorganizavimo planą ir sąlygas, posėdį. Jo metu, anot LSU rektorės D.Rėklaitienės, buvo susitarta sudaryti universitetų atstovų darbo grupę, kurios susitikimų metu aptariami klausimai nebūtų teikiami balsavimui, nebūtų priimami sprendimai, reorganizacijos planas ir sąlygos būtų rengiamos bendru sutarimu, reguliariai apie tai informuojant LSU valdymo organus.
Pasigenda lygybės
„LSU rektorei susipažinus su pirmojo darbo grupės posėdžio protokolo projektu, paaiškėjo, kad pagal išdėstytą atstovavimo deryboms modelį pažeistas derybų lygiateisiškumo principas – LSU turi mažiau atstovų nei LSMU, netenkina ir LSMU balsavimui pateikta darbo grupės reorganizavimo planui ir sąlygoms parengti darbo tvarka“, – pranešime žiniasklaidai rašo autonomiškumą norėjusi išsaugoti aukštoji mokykla.
„Yra siūlymas dviem organizacijom kažkaip susitarti. Jeigu [tik vykdomas] prijungimas ir mes iš viso nesitariame, tai kam tada apskritai deramės. Šiuo atveju, jeigu derybos iš vienos pusės vyks esant didesnei balsų daugumai ar daugumai nubalsuojant, kita pusė akivaizdžiai mažesnė ir visuomet sprendimai bus priimti tik vienpusiai, jeigu mūsų bendra darbo grupė išneš sprendimą [...], šitas nelabai priimtina“, – 15min sako D.Rėklaitienė.
Sausio 19-ąją sudarytoje darbo grupėje LSU turi 4 atstovus, LSMU – 5, iš kurių vienas – darbo grupės pirmininko su privilegijuotu balsu.
LSU prijungimui prie LSMU nepritarė jo senatas ir taryba. LSMU su reorganizacija sutiko.
Jeigu darbo grupė nusprendžia vienpusiai tik apie tai, kaip patogu LSMU, mūsų derybininkai [...] neturi įgaliojimų jokių, nei tarybos, nei senato, daryti kažkokius kitokius sprendimus.
Prašys didesnių įgaliojimų
„Autonomiškumo principo mes siekiame ir derybose, kad vis dėlto tam tikra autonomija ir akademinė laisvė savo srities valdyme [liktų]. Jeigu dabar atsirandame derybose ir darbo grupė nusprendžia vienpusiai tik apie tai, kaip patogu LSMU, mūsų derybininkai [...] neturi įgaliojimų jokių, nei tarybos, nei senato, daryti kažkokius kitokius sprendimus. Jie turi derinti pozicijas“, – aiškina D.Rėklaitienė.
„Derybas norėsime tęsti“, – priduria rektorė ir žada artimiausiu metu šaukti LSU tarybos ir senato posėdį, kurio metu bus aptarta susiklosčiusi situacija. Universiteto valdymo organai, anot D.Rėklaitienės, turėtų įgalioti tiek ją, tiek darbo grupę veikti.
LSMU žada laiku patvirtinti pertvarkos planą
LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas, reaguodamas į LSU pareiškimą, sako, kad sprendimas laikinai stabdyti derybas neužkirs kelio universitetų pertvarkai, o reorganizacijos planas bus patvirtintas laiku. LSU skleidžiamos informacijos jis nesureikšmina.
„Aš galėčiau pasakyti, kad [reorganizacijos planą] mes parengsime greičiau, esame numatę vasario 14 dieną iškilmingą senato ir tarybos posėdį, o prieš iškilmingą posėdį bus darbinis [susitikimas] ir mes priimsime sprendimus, atitinkančius Seimo nutartį, – BNS patikino rektorius ir pridūrė, – jiems (LSU – 15min) gal dar reikia laiko pasitarti su senatoriais, tarybos nariais, bendruomene.“
Trečiadienį LSU taip pat išplatino pranešimą, kuriame piktinasi esą ankstyva ir šališka LSMU paskleista informacija apie konkrečius derybinės darbo grupės nutarimus.
Savo svetainėje LSMU skelbia, kad sausio 19-osios posėdžio metu susirinkusi darbo grupė bendru sutarimu pritarė: universiteto, susidedančio iš trijų lygiateisių akademijų, struktūrai; universiteto valdymo modeliui; atstovavimo universiteto senate ir taryboje, kurios bus sudarytos vadovaujantis naujo universiteto statuto nuostatomis, proporcijoms.
Sausio 12-ąją Seimas pritarė LSU reorganizacijai prijungiant jį prie LSMU. Parlamentas iki kovo 1-osios siūlo šioms aukštosioms mokykloms suformuoti universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad dalies „Kauno universitetų sujungimas savaime neišspręs visos Kauno aukštųjų mokyklų problematikos – tai tik pirmas žingsnis telkiant mokslo ir studijų potencialą“. Ministerijos aiškinimu, jungiant Lietuvos aukštąsias mokyklas mažinamas studijų programų dubliavimas, sutelkiami moksliniai pajėgumai, didesnės galimybės vykdyti tarpkryptines studijas ir tyrimus, numatomos investicijos į studijų programų atnaujinimą, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, mokslinius tyrimus.
