Pirmadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio paklaustas, kaip bus sprendžiama, kurios aukštosios mokyklos nuomonė svaresnė, jis lakoniškai atsakė, kad diskusijose gims tiesa.
„Nei vienas iš universitetų pasiūlytų planų nebus imamas kaip pagrindas, tai yra daugiau kaip išeitinė informacija“, – sakė jis.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad į darbo grupę nepakviesti aukštųjų mokyklų atstovai, nes jie – suinteresuoti asmenys.
Tačiau paties D.Misiūno negalima laikyti neutraliu – jis susijęs su Kauno technologijos universitetu: jis yra KTU alumnų prezidentas, įvairiomis progomis skaito paskaitas šiame universitete, bet nėra nuolatinis dėstytojas.
KTU yra pateikęs pasiūlymą dėl jungtinio Lietuvos universiteto, kuris būtų kuriamas 15 aukštųjų mokyklų pagrindu.
Apie šį pasiūlymą paklaustas D.Misiūnas sakė, kad reikia svarstyti visas vizijas: „Man sunku pasakyti, kas yra realu, nes šiandien šiek tiek palietėme tą temą, kad ir anksčiau yra buvę pasiūlymų, ir tikrai dviračio išradinėti galbūt ir nereikia.“
Jis pabrėžė, kad pasiūlymų virtimas realybe – ne šios komisijos darbas.
Įgyvendinti viziją – Seimo ir Vyriausybės darbas
Speciali darbo grupė iki balandžio pabaigos turi nuspręsti, kaip bus jungiamos aukštosios mokyklos.
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė pirmadienį sutiko, kad interesų turi visi, tačiau laviruoti tarp jų teks nebe ministerijai, o aukštųjų mokyklų steigėjams – Seimui ir Vyriausybei.
Mūsų atsakomybė pateikti valstybės interesą.
„Mūsų atsakomybė yra pateikti planą, planą mes pateiksime Seimui, Seimas yra universitetų steigėjas ir Seimas priims sprendimus dėl universitetų. Dėl kolegijų, profesinio mokymo sprendimus priims Vyriausybė“, – po posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Paklausta, ar nesibaimina, jog darbo grupės vizijai Seime susidūrus su daugybe interesų, iš ŠMM ir ekspertų darbo vaisiaus gali nieko nelikti, J.Petrauskienė pripažino, kad savų interesų turi tiek aukštųjų mokyklų vadovai, tiek akademinės bendruomenės ar regionų valdžia.
„Mūsų atsakomybė pateikti valstybės interesą“, – sakė ji
15min yra skelbusi aukštųjų mokyklų pasiūlymus dėl pertvarkos. Kai kurie iš jų kertasi vieni su kitais, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) norėtų prie savęs prijungti tiek Vilniaus universitetas (VU), tiek Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Pirmadienį LEU ir VDU žengė dar vieną žingsnį į suartėjimą – LEU senatas svarstė naują bendrą statutą, nelaukiant ŠMM ir ekspertų rengiamos pertvarkos plano.
Apie tai paklausta J.Petrauskienė padėties nedramatizavo, ji sakė, kad pasiūlymas jungtis LEU ir VDU bus svarstomas kartu su kitais.
„Akademinės bendruomenės turi galimybę ir valią išreikšti savo siūlymus. Mūsų atsakomybė yra pateikti valstybinių mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą“, – aiškino ji.
Ministrė patikino, kad dėl konkrečių aukštųjų mokyklų ateities pirmadienį apskritai nekalbėta – pirmajame darbo grupės posėdyje tik sutarta dėl to, kaip ateityje dirbs darbo grupė.
Darbo grupė be aukštųjų mokyklų atstovų
Darbo grupėje dirba viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas D.Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.
Aukštojo mokslo sistemos viziją darbo grupė turės parengti iki balandžio pabaigos.
Sausį premjeras S.Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
