Viena iš tokių galimybių yra Baltijos – Amerikos laisvės fondas (ang. Baltic–American freedom foundation – BAFF), siūlantis stažuočių programas ne tik studentams, bet ir universitetą baigusiems diplomantams ir mokslininkams.
Šviesos diodų kelionė per Atlantą
Pagal mokslinių tyrimų programą už Atlanto metus praleidęs mokslininkas, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Kęstutis Jarašiūnas džiaugėsi, jog tokios programos yra skirtos ne tik studentams, bet ir vyresniems mokslininkams, kurie turi sukaupę patirties ir ateities įžvalgų.
Lietuvoje šviesos diodus, taip vadinamus LED‘us tiriantis mokslininkas Virdžinijos Commonwealth universiteto (Richmond) laboratorijoje tyrimus su patyrusiais mokslininkais atliko visus metus. „BAFF vykdomoje programoje dalyvauti nusprendžiau todėl, kad mačiau, jog Amerikoje galėčiau pasisemti žinių ir įsijungti į visame pasaulyje aktualių problemų sprendimą. Iki šiol lietuviai buvo labiau pažengę medžiagų tyrimuose ir charakterizavime, tačiau realios galimybės plačiau plėtoti taikomuosius tyrimus, t.y. pereiti prie medžiagų auginimo ir gaminimo procesų, atsirado tik įsigijus modernius reaktorius“, – sakė profesorius.
Nuo praeitų metų pavasario iki šiol į Vilnių keliaujantys šviestukų (LED‘ų) siuntiniai tiriami Vilniaus universiteto laboratorijose. „Lietuvos ir JAV tyrėjai turi abipusę naudą, kadangi mūsų patirtis charakterizavime sujungiama su jų patirtimi technologijų srityje. Šiuo metu turime sudarę bendradarbiavimo planus bent porai metų į priekį“, – pasakojo prof. Kęstutis Jarašiūnas ir užsiminė, jog ryšius su buvusiais kolegomis amerikiečiais palaiko nuolat.
Sustiprina ambicijas ir pasitikėjimą
Kartu su mokslinės stažuotės programos stipendininkais prof. habil. dr. Kęstučiu Jarašiūnu ir dr. Karoliu Tamošiūnu į Lietuvą parvyko ir 4 profesinės stažuotės praktikos stipendininkai – praktiką Lloyds TSB bank atlikęs Justinas Krūgelis, Transgroup Worldwilde Logistics stažavęsis Dariuš Baturo, SSFM International metus praleidęs Donatas Čeponas ir Center for Strategic and International Studies žinias gilinusi Dovilė Šukytė.
Dovilė, vienintelė mergina iš Lietuvos, patekusi į pirmąjį BAFF stipendininkų ratą, į Vašingtoną atlikti praktikos viename iš pirmaujančių tarptautinių politikos tyrimų institutų išvyko netrukus po studijų baigimo. Labiausiai Dovilė džiaugėsi galėjusi prisidėti prie naujos Europos demokratijos projekto.
„Profesinė patirtis, kur įgijau daug naujų, su politikos mokslais, tarptautiniais santykiais ir diplomatija susijusių žinių, yra labai vertinga. Pirmoji darbo patirtis man ne tik padėjo sutvirtinti karjeros siekius ir išgryninti norus, bet ir sužinoti stipriąsias ir silpnąsias puses“, – pasakojo Dovilė, turinti ambicijų savo karjerą tęsti užsienio reikalų ministerijoje ar nevyriausybinių organizacijų sektoriuje.
BAFF stažuočių programos
Baltijos – Amerikos laivės fondas, siekdamas stiprinti JAV ir Baltijos šalių tarpusavio ryšius, lietuviams, latviams ir estams siūlo galimybę tapti fondo stipendininkais ir išvykti stažuotei į Jungtines Valstijas. BAFF siūlo tris stažuočių programas – profesinę stažuotę studentams ir neseniai studijas baigusiems diplomantams, diplomantų stipendiją aspirantams ir mokslinių tyrimų programą profesoriams bei mokslo darbuotojams, į kurias aplikuoti gali visų trijų šalių piliečiai.
2010 metais įkurto Baltijos – Amerikos laisvės fondo siūlomų stažuočių programomis jau pasinaudojo 10 lietuvių, dar 5 būsimi stipendininkai stažuotis į Jungtines Amerikos Valstijas vyks jau šį rudenį. Siekiant vienyti ir stiprinti fondo veiklą, praeitą savaitę Vilniaus universitete įkurta pirmoji BAFF Alumni draugija, kuri skatins programoje dalyvavusius žmones palaikyti ryšius bei dalintis idėjomis.
Būsimi stipendininkai turi turėti stiprią motyvaciją, su fondo vertybėmis sutampančius tikslus. Ne paskutinėje vietoje lieka ir anglų kalbos žinios bei noras atstovauti ir dirbti savo šaliai – prieš išvykdami stažuotei į Ameriką, visi stipendininkai įsipareigoja iškart po stažuotės ar mokymų sugrįžti į savo šalį mažiausiai dvejiems metams.