Todėl stiprinama praktinio rengimo kokybė, siekiama lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius bei „Pramonės 4.0“ poreikius, telkti išteklius. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino Profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą. Numatytiems pokyčiams pritaria darbdavių atstovai.
Profesinio mokymo įstaigoms keliami tikslai aktyviau plėsti galimybes mokyti profesijos kartu su viduriniu ugdymu, didinti profesinio mokymo programų pasiūlą turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių, aktyviai įgyvendinti pameistrystės mokymo formą.
„Darbo rinka nuolat kinta, stinga įvairių specialistų, tad matome būtinybę tobulinti profesinį mokymą – skatinti lankstesnę jo reakciją į nieko nelaukiančius pokyčius, užtikrinti tai, kad kvalifikuotų darbuotojų netrūktų regionuose.
Profesinėms mokykloms stiprinti pasirinkome tris kryptis – „Pramonės 4.0“ poreikius galinčių atliepti centrų stiprinimą Kaune ir Vilniuje, profesinio mokymo centrų telkimą Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, didinant jų konkurencingumą, o ne konkurenciją tarpusavyje, bei mažų mokyklų stiprinimą, išlaikant profesinio mokymo prieinamumą mažesniuose miestuose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Užtikrins profesinio mokymo prieinamumą visiems
Profesinės mokyklos bus stiprinamos sutelkiant ir efektyviau panaudojant jų išteklius. Regionuose mažėjant mokinių skaičiui ir didėjant atotrūkiui tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų, iškyla būtinybė visiems mokiniams užtikrinti prieigą prie moderniausių praktinio mokymo bazių. Dėl to numatomas mažesnių profesinių mokyklų prijungimas prie didesniųjų, turinčių geresnę praktinio mokymo infrastruktūrą.
Toks prijungimas leis profesinėms mokykloms, susiduriančioms su mažėjančiais mokinių srautais, neužsidaryti – tapusios didesnių profesinio mokymo įstaigų padaliniais, jos galės išsaugoti savo veiklos tęstinumą, toliau priimti norinčiuosius mokytis regionuose ir taip išlaikyti profesinio mokymo prieinamumą visiems.
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius ir Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys Paulius Čepas atkreipia dėmesį, jog tokia praktika taikoma visoje Europoje.
„Asociacija profesinio mokymo kokybės ir optimizavimo klausimus analizuoja ne vieną dešimtmetį. Matyti tendencijos, kad įstaigos yra stambinamos ir tikslingai orientuojami jų resursai, aiškiai formuluojami veiklos ir kokybės kriterijai. Lietuvoje pastebime tikrai didelį atotrūkį tarp didžiųjų profesinio mokymo centrų ir mokyklų, kurios yra mažesnės mokinių skaičiumi ir ne taip gerai aprūpintos praktinio mokymo įranga. Norint mažinti šį atotrūkį Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, reikia stiprinti profesinį mokymą iš esmės, kad jis atitiktų vienodą standartą“, – sako P.Čepas.
Jis taip pat pabrėžia, kad profesinio mokymo įstaigų stiprinimo idėja Lietuvoje yra savalaikė.
„Suprantame Lietuvos profesinio rengimo sistemos pokyčių poreikį. Mes pasiryžę imtis lyderystės dėl jos įgyvendinimo, nes niekas kitas, išskyrus pačias profesines mokyklas, to nepadarys“, – pažymi P. Čepas.
Prioritetas – konkurencingų specialistų rengimas
Numatoma, kad profesinio mokymo naujovės sudarys sąlygas absolventams greičiau įsidarbinti: sustiprintos profesinės mokyklos galės pasiūlyti platesnes mokymosi pameistrystės būdu galimybes, kokybiškesnes ir darbo rinkoje paklausiausias mokymo programas.
Tokį siekį stiprinti profesinį mokymą teigiamai vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas. Anot jo, darbdaviai nuolat pabrėžia keletą esminių dalykų, kaip profesinis mokymas galėtų geriau atitikti ir darbdavių lūkesčius.
„Pirma, norime, kad darbuotojai būtų ruošiami šiuolaikinėse mokymo bazėse, sektoriniuose centruose, atliepiant darbo rinkos poreikius, ir įgytų „Pramonei 4.0“ reikiamas kompetencijas. Antra, kad profesinio mokymo įstaigose dirbtų kompetentingi profesijų mokytojai ir kiti specialistai. Trečia, kad darbdaviai taip pat tiesiogiai dalyvautų rengiant specialistus ir prisiimtų atsakomybę dėl jų įgyjamos kvalifikacijos“, – sako G.Kvietkauskas.
LPK viceprezidento įsitikinimu, taip profesinio mokymo įstaigų atnaujinimas galėtų tapti viena iš priemonių, padėsiančių sukurti labiau rinkos poreikius atitinkantį tvarų profesinio mokymo modelį.
Dėmesys inžinerijos ir technologijų pramonės kryptims
Ruošiant profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą, remtasi profesinio mokymo programų atitiktimi kintantiems darbo rinkos poreikiams: programų pasiūla sieta su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida. Įvertinti demografiniai pokyčiai, analizuotas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų išdėstymas ir įvairovė tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje.
Ypač siekiama stiprinti inžinerijos ir technologijų pramonės krypčių mokyklas, nes šių sričių specialistų poreikis darbo rinkoje yra ryškus, o specialistų parengiama nepakankamai net ir didžiuosiuose miestuose.
Vilniaus mieste, siekiant sustiprinti inžinerinės pramonės ir IT sričių darbuotojų rengimą, Vilniaus technologijų mokymo centras bus jungiamas su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru. Stiprinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją į darbo rinką, prie profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ bus jungiamas Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras.
Kauno mieste ir rajone, stiprinant inžinerinės pramonės bei gamybos ir statybos sričių profesinį mokymą, į vieną centrą bus jungiamas Kauno technikos profesinio mokymo centras, Vilkijos žemės ūkio mokykla ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras. Siekiant sumažinti programų dubliavimą, prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bus jungiama Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla.
Klaipėdos apskrityje, norint sustiprinti šio regiono profesines mokyklas, efektyviai panaudoti mokymo bazes ir sumažinti tų pačių programų dubliavimą skirtingose įstaigose, prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bus jungiama Kretingos technologijos ir verslo mokykla, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla.
