Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad UPC:
-
Nėra aiškios atskirties tarp viešųjų pirkimų iniciatorių, vykdytojų ir juos prižiūrinčių ar kontroliuojančių darbuotojų;
-
Viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama „įsisavinti“ visa apimtimi. Tai lemia, kad įstaiga atlieka daug neplaninių pirkimų (2017 m. apie 84 proc. visų UPC vykdytų viešųjų pirkimų buvo neplaniniai, 2018 m. tokių pirkimų buvo apie 68 proc.);
-
Vykdant viešuosius pirkimus neatliekami rinkos tyrimai, dėl ko galimai neracionaliai naudojamos lėšos, kai prekės įsigyjamos keliskart didesne, nei rinkos kaina;
-
Mažos vertės viešieji pirkimai itin dažnai atliekami neskelbiamos apklausos būdu, apklausiant tik vieną tiekėją (2017 m. ir 2018 m. tokių pirkimų buvo virš 90 proc.);
-
Dalis mažos vertės pirkimų vyko galimai iš anksto žinant iš ko ir už kiek bus perkamos prekės ar paslaugos. Nustatyta atvejų, kai sutartys su tiekėju būdavo sudaromos arba tiekėjas išrašydavo apmokėjimo dokumentą anksčiau negu pirkimo iniciatorius užpildydavo Neplaninio pirkimo paraišką;
-
Perkamos paslaugos, kurios įrašytos į UPC darbuotojų funkcijas;
-
Vykdant viešuosius pirkimus dažniausiai nekeliami specialūs reikalavimai tiekėjams, t. y. jais gali būti jokių specialių kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantys asmenys, neturintys galimybių tinkamai atlikti paslaugas.
„Atliekant analizę nustatyti atvejai, kai UPC, vykdant viešuosius pirkimus, galimai būdavo sudaromos sąlygos juos laimėti asmenims, susijusiems su buvusiuoju UPC direktoriaus pavaduotoju. Taip pat nustatyti atvejai, kai UPC, vykdant viešuosius pirkimus, paslaugos perkamos iš UPC esamų ir buvusių darbuotojų, juos tiesiogiai apklausiant kaip vienintelius tiekėjus, neskelbiamos apklausos būdu“, – dėstoma STT pranešime.
STT korupcijos prevencijos specialistai pasiūlė UPC nustatyti atsakingus asmenis ir pirkimų organizavimo tvarką nuo pirkimų poreikio formavimo iki pirkimo sutarties rezultato įvertinimo; atliekant viešuosius pirkimus tinkamai vykdyti planavimą, iniciavimą, rinkos tyrimus, pirkimo vertės nustatymus, rinktis konkurenciją tarp tiekėjų neribojančius pirkimo būdus; vengti viešųjų pirkimų, kuriuose dėl paslaugos pirkimo kreipiamasi į vieną tiekėją – buvusį ar esamą UPC darbuotoją, skatinti konkurenciją tarp visų galimų tiekėjų; paskirti asmenis, atsakingus už interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, nustatant aiškias funkcijas, teises ir pareigas.
STT nustatė, kad kai kurių UPC tiekėjų ūkinė – finansinė veikla galimai sudarė mokestinę riziką, todėl informacija pagal kompetenciją buvo perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.
UPC ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės informuoti STT, kaip planuojama įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, siekiant panaikinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius.
