Prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios susirinkęs gausus kelių šimtų studentų būrys apie 12.45 val. pajudėjo per Laisvės alėją Rotušės aikštės link, kurioje skaitė rezoliuciją, pasisakė universitetų studentų atstovai.
15min.lt jau rašė, kad siūlymas pamažu visus šalies valstybinius universitetus sujungti į Vilniaus ir Kauno sulaukė nevienareikšmiško akademinės visuomenės vertinimo. Universitetų vadovai idėją vertina teigiamai, nors ir baiminasi tik mechaninio sujungimo, studentai tokiam siūlymui priešinasi.
Liktų du universitetai
Ministro pirmininko sudarytos specialios darbo grupės dėl universitetų tinklo optimizavimo siūlymu, Kaune iki 2012 m. pabaigos LKKA būtų prijungta prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas – prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetas – prie Kauno technologijos universiteto (KTU).
Iki 2014 m. pabaigos siūloma sujungti LSMU ir VDU, o iki 2017 m. pabaigos būtų sujungti KTU ir VDU. Taip laikinojoje sostinėje gimtų Kauno universitetas.
VU KHF: mūsų lygis smuktų
Gintare Lazdinytė, VU KHF Studentų atstovybės pirmininkė:
„Mes reiškiame nepasitenkinimą darbo grupės pateiktais siūlymais, nes buvo visai nesitarta nei su mūsų fakulteto, nei su universiteto bendruomenėmis.
Skaudžiausia yra tai, kad mus norima prijungti prie kito universiteto, kuris, pagal tarptautinius reitingus, yra kur kas žemesnėje vietoje. Esame Vilniaus universiteto dalis, kuris yra laikomas geriausiu Lietuvoje.
Mes pritariame, kad aukštųjų mokyklų reformos reikia, kad aukštasis mokslas nėra pačios geriausios būklės, tačiau, ar reformą reikia daryti būtent tokiu būdu, taip greitai ir taip drastiškai? Be to, neaišku, kokie yra tikslūs jos pagrindai, kaip tai įmanomą įgyvendinti, kaip sujungti specialybes, kurios yra pakankamai skirtingos, neatsižvelgiama, kad mūsų fakultete jau yra vykdomos trys tarpdisciplininės programos, kurias ta darbo grupė skatina vykdyti, tuo pačiu skatindama mūsų fakultetą prijungti prie kito universiteto. Kas bus su tomis programomis, nes VDU tokių neturi, kaip ir kitos Kauno aukštosios mokyklos?
Įdomu tai, kad viskas buvo laikoma paslaptyje nuo studentų, nuo akademinės bendruomenės. Gavome tik išvadas, jokių derinimų nebuvo. Gaila, nes dažniausiai studentų nuomonė būna išgirstama. Gerai, kad tai tik pasiūlymai, stengsimės, kad jie netaptų realybe.„
LKKA: nėra reikalo jungti universitetus
Žilvinas Stankevičius, LKKA studentų atstovybės prezidentas:
„Šios eitynės – tai pirmas mūsų pamąstymas, refleksija į viešumoje paskelbtas žinias. Mes norime išreikšti savo nuomonę, kad esame prieš sujungimą. Esame vienintelis sporto universitetas Lietuvoje. Pasaulyje yra tik 202 tokie specializuoti universitetai. Europoje esame antri, todėl nesuprantame, kodėl mus reikia sujungti su LSMA. Tad šia eisena mes norime išreikšti savo nuomonę. Juk visa profesūra ir švietimo sistema turėtų tarnauti studentams.
Aišku, kiekviena reforma yra kontraversiška. Trūksta šiek tiek informacijos, argumentų, kaip viskas veiktų.“
PAPILDYTA 15.27 VAL: Neįtrauktas kokybinis kriterijus
Saulius Gudas, VU KHF dekanas:
„Tvarkyti, racionalizuoti (aukštųjų mokyklų – red. past.) tinklo struktūrą reikia, tačiau, visų pirma, būtina vadovautis kokybės, o ne kiekybės kriterijais. Ar vienas didelis universitetas (Kaune – red. past.) tikrai bus kokybiškas? Kaip tik yra priešinga tendencija: maži padaliniai, kuriuose yra stiprūs kolektyvai, sugeba kokybiškai parengti studentą. Kol pateikiami ne visi studijų kokybės įvertinimo rodikliai, o tai – klaidina.
Galbūt galima suformuluoti kokybės kriterijus? Vienas iš pasiūlymų, yra pasižiūrėti, su kokiu mažiausiu balu į aukštąją mokyklą įstoja abiturientas. Mūsų fakultete mažiausia balas į valstybės nefinansuojamą vietą yra 10,56. Tai rodo VU kokybės kriterijų nepriimti nepasirengusių studijoms aukštojoje mokykloje. (Galbūt nepasirengusieji galėtų studijuoti kolegijose?) Tuo tarpu VDU mažiausias balas – 8, Mykolo Romerio universitete – 2,6, kai kuriose kitose aukštosiose – 2,2.
Ar galima vienoje auditorijoje kartu mokyti studentus, kai šalia sėdi įstoję su keliais balais ir į valstybės finansuojamas vietas įstojusieji su 18,19 ar 20 balų? Jų žinių įsisavinimo lygis visai kitoks. Turi būti laikomasi kokybės kriterijaus – nepriimti į aukštąsias mokyklas tam nepasirengusių žmonių.
Reforma galėtų būti labai paprasta. Jei stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas balų vidurkis yra apie 8-9 balus, tai – kolegijų lygis, o jei – 15-16, tuomet – universitetinis lygis. Per kokybinius rodiklius tai labai aiškiai matytųsi. Padalinius, kurie nesugeba teikti kokybiškų studijų, reikėtų pervadinti į kolegijas.
Jungimosi klausimą reikėtų palikti Vilniaus universiteto savivaldai spręsti. Universiteto pažangos ir gyvavimo principas yra savivalda, pasitikėjimais juo.“
PAPILDYTA 16.37 VAL.: KDF SA: didieji suinteresuoti tik verslu
„Kauno dailės fakultetas yra Vilniaus dailės akademijos padalinys, kuris tęsia jau 90 metų gyvuojančias Kauno meno mokyklos tradicijas.
Priverstinį jungimą su akademijos specifikos neatitinkančiais universitetais studentai laiko žingsniu be ateities. Unikali aukštoji meno mokykla Kaune sujungta su bet kokiu kitu universitetu praras savo specifiką. Didieji universitetiniai milžinai nėra suinteresuoti meno išsaugojimu ir jo profesionaliu puoselėjimu, jie suinteresuoti verslu.
Suprantame meno ir kitų bendrauniversitetinių dalykų sintezės būtinumą, tačiau kuriant intelektualinį tautos identitetą puoselėjantį meninį produktą reikalingas betarpiškas studento ir menininko – specialisto ryšys. O iš kur atsiras specialistai, jei neliks nė vienos specializuotos aukštosios meno mokyklos Kaune?
Svarbu paminėti, kad laisvė menininkams - varomoji jėga, kuri akimirksniu išblės priverstinai įspraudus mus į kito universiteto rėmus. Apmaudu, jog aukštojo mokslo reforma yra vykdoma nebendraujant su tais, kuriuos reforma tiesiogiai palies. Tad kyla klausimas, ar reformos vykdytojai galvoja apie studentų ir visos Lietuvos ateitį?“
