Kviečiame jus į VU KHF SA jau tradicija tapusį, 13-us metus iš eilės organizuojamą renginį „Sielų upė“. Pirmaisiais metais „Sielų upė“ buvo visai mažytė, VU KHF teritorijoje – nuo dekanato iki kultūros katedros. Tačiau, metams bėgant, „Sielų upė“ vis didėjo ir pradėjo tekėti stipresne srove. Šiemet Kauno miesto centre nušvis 5000 tūkstančiai žvakučių.
Įsivaizduokite, kiek maldų, kiek prašymų ir nuoširdumo gali būti sudėta į 5000 žvakelių jūsų rankomis, jūsų prisilietimais ir jūsų dalyvavimu, jeigu tik neliksite abejingi. Pagalvokite, kokia tuomet ramybės galia rusentų tose mažose liepsnelėse.
Įsivaizduokite, kiek maldų, kiek prašymų ir nuoširdumo gali būti sudėta į 5000 žvakelių jūsų rankomis, jūsų prisilietimais ir jūsų dalyvavimu, jeigu tik neliksite abejingi.
Maža liepsna, bet simbolizuojanti didelius jausmus. Nematomus, bet jaučiamus. Tokius, kurie jautriai suskambina pačias stipriausias širdies stygas. „Sielų upėje“ visai nesvarbu, nei kokias pareigas užimate, nei kokia jūsų socialinė padėtis, nei kaip jūs atrodote. Visa kas materialu – čia paranda prasmę. Juk sieloms nebereikia materialų dalykų, jas mes galime pagerbti tik malda ir parodyta pagarba joms.
Čia svarbu, kad kiekviena liepsnelė simbolizuoja sielą, kuri galbūt jau užmiršta ar neturi artimųjų. Dvasią, už kurią niekas nebesimeldžia, kurios kapelis neaplankomas net ir Visų Šventųjų dieną. Ir galbūt tos sielos vienintelis atminimas yra čia, „Sielų upėje“, todėl pagerbkime ją. O galbūt ir jūs patys esate kaip ta vieniša dvasia ir neturite galimybės nuvykti prie artimųjų kapų, kad ir kaip norėtumėte. Tai galite padaryti čia, „Sielų upėje“. Nesvarbu, kurioje vietoje žvakelė degs, svarbiausia, kad tai būtų padaryta su dideliu nuoširdumu ir meile.
Tegul šis vakaras, šis žvakės uždegimas nebūna tik tarsi „žvakių šventė“. Uždekite ne tik žvakelę, bet ir nors mažytę liepsnelę savo viduje, kuri tokį vakarą atneš jums ramybę.
Visiems įprasta kiekvieną dieną skubėti, lėkti, bėgti, vėluoti, kažkur nesuspėti... Sustokite. Bent šį lapkričio 1-osios vakarą. Pagalvokite apie tai, kad ir gyvieji, kurie yra šalia jūsų, nėra amžini. Kodėl tik tada, kai netenkate žmogaus, pradedate gailėtis, kad kažko nepasakėte, neatsiprašėte, nepaguodėte, nebuvote šalia, kai jiems to reikėjo? Kodėl nuolat atidėliojate atsiprašymus? Nes neturite laiko? Nes vertybių sistema sugriuvusi? Nes užmiršote, kad žemėje esame tik svečiai? Daugelis žino, kad toks elgesys nėra geras, tačiau dažniausiai savo klaidas iš tiesų supranta, kai jau būna per vėlu. Ir nesvarbu, kiek jums metų – galvoti ne tik apie žemiškąjį pasaulį nėra per anksti, o svarbiausia, reikia galvoti, ką būdami žemėje galite padaryti dėl tų, kuriems amžinybė jau ištiesė ranką.
Lapkričio 1-osios vakarą visi atsineškite savo žibintus į Kauno miesto centrą – Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę.
Įsiskaitykite į Vytauto Mačernio žodžius: Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą. Ir ką aš padarysiu, jei mano žibintas silpnai šviečia.
Lapkričio 1-osios vakarą visi atsineškite savo žibintus į Kauno miesto centrą – Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę. Jeigu nemokate patys sau kelio nušviesti, pabandykime visi kartu. Nors jeigu jūsų žibintas ir silpnai šviečia ar vos rusena, susibūrę visi kartu į vieną vietą, apšviesime daugiau kelio ir tamsos mūsų kelyje bus mažiau. Galbūt ir silpnai šviečiantį žibintą nešiojate savyje, tačiau jis vis tiek yra mumyse. Mes galime padaryti taip, kad tų žmonių, kurių jau žemėje nėra, žibintai – žvakelės įsilietų, kaip jų atminimas ir pagerbimas į „Sielų upę“.
Ir bent tokį vakarą neieškokite sau pasiteisinimų, kad jums šiandien šalta, šiandien lyja, šiandien šaltas vėjas, dėl to nenorite niekur eiti... Kiek kartų šalote stotelėje, laukdami autobuso arba vėlai vakare išėję iš baro? Turbūt visuomet atrandate laiko tam, kur yra linksmybės, tačiau VU KHF SA lapkričio 1-ąją jums siūlo ramybę, nepakartojamus jausmus, buvimą kartu su gyvaisiais ir mirusiųjų pagerbimą.
Neatidėliokite, stokitės ir prisijunkite prie šios akcijos, niekada nežinai, kada tavoji siela išplauks į „Sielų upę“. Susitiksime lapkričio 1-ąją, nuo 17 iki 22 val., Laisvės alėjoj ir Vilniaus gatvėje.