Studentai politikų elgesio nespėlioja – jų veiksmai prognozuojami lygtimis

Šis įrankis pasitelkiamas ISM Ekonomikos ir politikos programoje, besiremiančioje racionalaus pasirinkimo teorija, kuri teigia, jog iš pažiūros painus ir neracionalus žmogaus elgesys turi tam tikrus jį lemiančius veiksnius, o pakankamas informacijos kiekis net ir pačių chaotiškiausių individų elgesį leidžia prognozuoti arba, kitaip tariant, apskaičiuoti vieno ar kito poelgio tikimybę.

„Mūsų tikslas – numatyti tam tikrose situacijose sprendimus priimančių partijų lyderių, valstybių vadovų, verslininkų elgesį. Kadangi sau keliame tokį iššūkį – jų elgesį laikome prognozuojamu. Konkrečiau – Racionalaus pasirinkimo paradigma aiškina, kad žmonės gali įvertinti savo veiksmų rezultatus ir pasirinkti tą sprendimą, kuris vestų prie, jų manymu, geriausio rezultato“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos direktorius doc. dr. Vincentas Vobolevičius.

ISM dėstytojas taip pat priduria, jog iš pirmo žvilgsnio neracionaliai atrodantis žmogaus elgesys iš tiesų gali būti prognozuojamas, nes tariamai neracionalūs žmogiški impulsai yra evoliucijos keliu susiformavusios žmonių giminės išlikimui naudingos adaptacijos. Kitaip tariant, žmogus nėra išorės dirgiklių neveikiama maksimalaus tikslo siekianti mašina, bet individo nukrypimai nuo žmogaus-mašinos modelio – neatsitiktiniai ir dėl to galimai prognozuojami.

„Įsivaizduokime tokią situaciją – vietoje ruošimosi kitą savaitę vyksiančiam egzaminui studentas šeštadienio vakarą nusprendžia leisti vakarėlyje. Jis tikisi, kad likusių dienų testui pasiruošti užteks. Visgi, egzamino dieną daugelis studentų gailisi tokio sprendimo ir žino, kad vietoje pasilinksminimo laiką vertėjo leisti prie knygų. Toks elgesys gali pasirodyti neracionalus – juk studentas akivaizdžiai nesugebėjo pasirinkti geriausią rezultatą atnešančio veiksmo – mokymosi, o savo resursą – laiką – iššvaistė trumpalaikiam malonumui gauti. Vis dėlto, derėtų skirti studento, kaip individo, ir studento, kaip Homo sapiens, rūšies atstovo tikslus. Studentui-individui malonumą dėl aukštesnio pažymio atidėti, greičiausiai, racionalu. Studentui-Homo sapiens – t.y. rūšies atstovui, racionalu malonumo neatidėlioti. Jei dar džiunglėse gyvenę studento protėviai būtų atidėlioję galimybę valgyti, poruotis ir t.t., juos, alkanus ir bevaikius, būtų suėdę plėšrūnai, taip stipriai sumenkindami jų konkurencinį pranašumą“, – sako ISM dėstytojas.

V.Vobolevičius taip pat priduria, jog kultūra vienus genetinius impulsus varžo (pvz.: moko atidėti malonumą), kitus, kaip polinkį bendradarbiauti ar elgtis altruistiškai, skatina. Vienos kultūros normos įsitvirtina, o kitos išnyksta evoliucines genų kovas primenančioje konkurencinėje kovoje. Turint žmonių genetinės informacijos, konkrečios kultūros normų, individo tikslų, resursų bei apribojimų duomenis galima prognozuoti individo elgesį. Įveikti šiai iš pirmo žvilgsnio sudėtingai užduočiai padeda nepamainomas įrankis – Žaidimų teorija vadinama matematikos rūšis, kurios metodika pritaikoma tyrinėjant ir biologijos, ir kultūros, ir individualių strategijų lygmenis.

Lygtimis apskaičiuojamas karinių aljansų patikimumas

ISM Ekonomikos ir politikos paskaitose doc. dr. V.Vobolevičius savo studentus moko analizuoti, kaip žmonės priima sprendimus, kaip mąsto, klausia, kas juos motyvuoja, analizuoja, kodėl iracionaliai atrodantis veiksmas yra savaip racionalus ir, galiausiai, supažindina su žmogaus elgesį tam tikrose situacijose išprognozuoti galinčiomis lygtimis.

„Jau pirmojo semestro metu, kalbėdami apie sprendimų priėmimą netikrumo sąlygomis, studentai supažindinami su Tikėtinos naudos apskaičiavimo formule. Šia paprastute lygtimi galima ne vien palyginti kelių loterijų vertę, bet ir pavyzdžiui, apskaičiuoti, kokias derybininko aplinkos savybes reikėtų pakeisti siekiant jį pastūmėti priimti pageidaujamą sprendimą. Po kelių semestrų studentai supažindinami jau su sudėtingesne „Signorino-Ritter“ formule, padedančia apskaičiuoti, kurie įsipareigojimai, kaip, pavyzdžiui, tarptautinės gynybos, aplinkosaugos, žmogaus teisių sutartys, signatarų bus traktuojami rimtai, o kurie viso labo bus tuščiais pažadais. Naudodami panašius įrankius studentai teisingai nustatė, kada finansinius sunkumus patiriančios valstybės kreipiasi pagalbos į Tarptautinį Valiutos Fondą. Tiksliai apskaičiavo verslininkų ryšių su politikais poveikį tikimybei, kad tam tikros Lietuvos įmonės gaus vyriausybės paramą plėtrai. Teisingai įvertino finansinės verslo paramos politinėms partijoms uždraudimo poveikį valdžios išlaidų lygiui ir kitus įdomius politinės ekonomijos aspektus“, – pasakoja doc. dr. V.Vobolevičius.

ISM Ekonomikos ir politikos programos direktorius pažymi, jog visų ateities įvykių prognozavimui reikalingų kokybiškų duomenų turėjimas – retas atvejis. Neturint tikslios informacijos apie sprendimo priėmėjo kultūrinį foną, preferencijas, tikrus ar menamus apribojimus, apskaičiuoti elgesio tikimybę gali būti sudėtinga, tačiau Racionalaus pasirinkimo paradigmą įdomioms įžvalgoms generuoti galima taikyti apie tiriamuosius turint net ir ribotą informacijos kiekį.

„Pavyzdžiui, dažnai galvojama, kad demokratija atspindi rinkėjų valią ar bent turėtų ją atspindėti. Tačiau visai nesunku formaliai įrodyti, kad balsavimo rezultatui lemiamą įtaką gali daryti ne balsuojančiųjų pageidavimai, bet taisyklės, pagal kurias yra balsuojama. Tai dar XVIII a. pastebėjo prancūzų matematikas Markizas de Condorcet. Jei žmonių valią gali nulemti valios išreiškimo procesas, to proceso kūrėjai – politinės darbotvarkės sudarytojai ir kiti politinės galios svertus turintys asmenys – visuomet darys didelį poveikį galutiniam rezultatui. Tai nereiškia, kad diktatūra geriau už demokratiją: demokratijoje rinkėjai bent kartais gali uždėti apynasrį politikams. Vis dėlto su Condorcet paradoksu ir vėlesnėmis šios srities teoremomis susipažinęs žmogus daug blaiviau žiūrės į demokratijos pokštus ir bus brandesnis pilietis“, – aiškina V.Vobolevičius.

Formuojama amerikietiška pilietiškumo samprata

ISM dėstytojo teigimu, su Racionalaus mąstymo paradigma susipažinę studentai daug brandžiau mąstys politinių, ekonominių ir kitų sričių klausimais, valdžios atstovų sprendimus gebės įvertinti ne kaip politikų gerumo ar blogumo, bet kaip politinio išlikimo strategijų išraišką, politikos ir verslo veikėjus laikydami politinio žaidimo figūromis, išmanys tokių strategijų dedamąsias dalis.

„Daugelis skundžiasi žmonių ekonominės gerovės nepaisančiais politikais. Tačiau patogaus rinkėjo gyvenimo kūrimas ir nėra jų pagrindinis tikslas. Mano dėstomo kurso metu studentai analizuoja, kada žmonių gerovės klausimai ir politikų valdžios siekimo keliai sutampa, kodėl ir kokiomis sąlygomis jie išsiskiria. Ieškantys kelių, kaip situaciją pakeisti, po kelių semestrų turės nuovoką, kokią aplinką politikui kurti per nevyriausybines organizacijas (NVO), verslą, žiniasklaidą ir t.t., kad vyktų pokyčiai“, – sako ISM Ekonomikos ir politikos programos direktorius doc. dr. V.Vobolevičius.

ISM dėstytojas taip pat pabrėžia, kad jo kuruojamoje ISM Ekonomikos ir politikos programoje formuojamas amerikietiškai mąstantis pilietis, kuris, užuot kliovęsis valstybe, pasitiki savimi ir savo bendruomene.

„Daugelis amerikiečių nori kuo minimalesnio valstybės vaidmens jų gyvenime. Jie siekia turėti nuosavus namus, verslus, sunkvežimius. Žmogus bando užtikrinti savo nepriklausomybę, nes valstybe, jų nuomone, gerovės kūrimo klausimu aklai kliautis neverta. Europoje, kurioje ilgą laiką dominavo monarchija, vėliau kūrėsi korporatyviniai interesų grupių ir valdžios santykiai, susiformavusi visiškai kitokia paskatų struktūra. Šio žemyno žmonių santykis su savo valstybe kartais apibrėžiamas socialinės sutarties pavadinimu. Tačiau tikrovėje jokios sutarties nėra. Kitos sekuliarios religijos mantros, kaip esą demokratinė valdžia atspindi rinkėjų valią, tampa akivaizdžiai neįtikinamos. Todėl šiandien labiau nei bet kada anksčiau aktualu suvokti, kaip iš tikrųjų sukasi politikos ir ekonomikos mechanizmų smagračiai“, – teigia ISM dėstytojas doc. dr. V.Vobolevičius.