Studentų ir Vyriausybės atstovų susitikime aptartos opiausios studentus kamuojančios socialinės ir akademinės problemos: ribotas studijų lankstumas, lėšų stipendijoms trūkumas, paskolų gavimo sąlygos, didelė finansinė našta už mokslą mokantiems studentams bei vidinio studijų kokybės užtikrinimo trūkumas.
Studentų nuomone, jokia aukštojo mokslo reforma neįmanoma be papildomų finansų švietimui.
„Dar 2006 m. Lisabonoje Europos Komisija iškėlė siekį, kad Europos Sąjungos valstybėse finansavimas aukštajam mokslui turėtų siekti ne mažiau 2 proc. BVP, 2010 m. Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai sutarė, kad nepaisant ekonominių sunkumų finansavimas aukštajam mokslui turėtų išlikti prioritetu. Tačiau, nors švietimas ir yra įvardinamas kaip viena svarbiausių sričių valstybėje, atėjus biudžeto skirstymo laikui tai jau metų metus pamirštama”, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Švietimas ir yra įvardinamas kaip viena svarbiausių sričių valstybėje, tačiau atėjus biudžeto skirstymo laikui tai jau metų metus pamirštama.
Anot studentų atstovų ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti skiriama daugiau lėšų stipendijoms, taip pat turėtų būti atidžiau pažvelgta į paskolų gavimo tvarkas.
„Stipendijas studentai įvardina kaip svarbią paskatą siekiant aukštų studijų rezultatų, vis dėlto Lietuvoje jos vienos mažiausių Europoje. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, galbūt netgi per penkerius metus, turėtų būti numatytas aiškus planas stipendijų didinimui. Valstybė už kiekvieną studentą, nepaisant finansavimo pobūdžio, turėtų skirti aukštajai mokyklai lėšų studentų skatinimui”, – premjerui sakė VU SA prezidentas Andrius Uždanavičius.
Anot A.Uždanavičiaus lėšų kiekį skiriamą vienam studentui susiejus su minimaliu atlyginimu išspręstume ilgą laiką nekylančių stipendijų problemą. Mechanizmas taptų daug paprastesnis – kylant pragyvenimo lygiui, kiltų ir stipendijos.
„Šiuo metu, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, stipendijų dydžiai yra tiesiog juokingi“, – sako jis.
Kalbėdami apie stipendijas studentai minėjo Latvijos pavyzdį, kur papildomos išmokos skiriamos studentams besirenkantiems nepopuliarias, bet valstybei reikalingas specialybes. Studentų atstovų teigimu taip galima būtų stiprinti tikslinio finansavimo modelį ir Lietuvoje.
Taip pat studentai premjerui užsiminė apie galimybę peržiūrėti paskolų skyrimo tvarkas.
Šiuo metu studentai gali gauti paskolas studijų kainai, pragyvenimo ir dalinių studijų užsienyje kainai sumokėti, tačiau palūkanos kompensuojamos tik pirmuoju atveju.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, galbūt netgi per penkerius metus, turėtų būti numatytas aiškus planas stipendijų didinimui.
Studentų manymu, tai ir paskolos grąžinimo pradžia tik baigus studijas atbaido nuo paskolų ėmimo. Taip pat studentai ragino sieti paskolos grąžinimą su absolvento pajamomis. Tai ne tik sumažintų paskolos grąžinimo naštą, bet ir būtų įrankis absolventų karjeros stebėsenai.
Premjeras patikino, kad Vyriausybės programoje yra iškeltas siekis keisti studijų paskolų finansavimo sistemą.
Studentų ir vyriausybės atstovų susitikime taip pat diskutuota apie studijų lankstumą. Studentai pastebėjo, kad teisinė bazė labai griežtai reglamentuota ir tai riboja galimybę susidaryti individualius studijų planus, valdyti savo krūvį, mokytis ištęstinėse studijose bei riboja studentų mobilumo galimybes. Studentai išsakė nuomonę, kad studijų lankstumas yra esminė dalis keičiant Mokslo ir studijų įstatymą bei tikisi Premjero palaikymo siekiant didesnio lankstumo studijų procese. A. Butkevičius ir studentai vieningai sutarė, kad tokie susitikimai turėtų tapti reguliarūs, kitas susitikimas planuojamas jau po mėnesio.
