Dirba kas penktas pirmakursis
Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VU SA) pernai atliktas pirmakursių integracijos tyrimas parodė, kad spalio mėnesį darbus su studijomis derinančių pirmo bakalauro kurso studentų VU buvo apie 20 proc. Vadinasi, darbus turėjo kas penktas. VU SA prezidento Egidijaus Kinderio teigimu, vyresniuose kursuose dirbančių studentų skaičius smarkiai išauga, tuo tarpu studijų pabaigoje skirtingus darbus turi beveik visi.
„Pirmame kurse dar retas studentas ieško darbo, kadangi stengiasi apsiprasti su aplinka, pažinti miestą, „įsivažiuoti“ į mokslus. O nuo antro kurso studentai darbų ieškosi noriai – jie jau pažįsta miestą, supranta, kaip organizuojamas studijų procesas. Žinoma, paskutiniais studijų metais pasitaiko, kad dalis studentų meta darbus arba išeina mokymosi atostogų, tam, kad galėtų sėkmingai parašyti bakalauro darbus ar atlikti praktiką“, – sako E.Kinderis.
Pasak VU SA prezidento, Dažnai studentai renkasi darbus, kuriuos lengva derinti su studijomis: dirba vakarais, slenkančiu grafiku, savaitgaliais, dažniausiai – paslaugų ar prekybos sektoriuje. Tačiau aukštesnių kursų studentai jau pradeda ieškoti darbų, kurie yra susiję su jų studijų programa.
Vertinga ir paklausi patirtis
E.Kinderio teigimu, derinti studijas su darbu VU studentams palanku visapusiškai. „Žinoma, pirmiausia tai yra patirtis, kuri naudinga renkantis tolimesnį karjeros kelią. Taip tai – finansinė laisvė, kadangi studentas jau nėra priklausomas nuo tėvų. Be to, tai ugdo laiko planavimo įgūdžius, kadangi kiekvienas stengiasi suspėti ne tik dirbti, bet ir įgyvendinti studijų užduotis“, – svarsto VU SA prezidentas.
Ką jau kalbėti, jei studentui pavyksta gauti studijų kryptį atitinkantį darbą: „VU yra studijų programų, kurių studentai tampa paklausūs darbo rinkoje jau po pirmų dviejų studijų metų. Kitiems gi pasiseka po praktikų arba dėl jų asmeninių įgūdžių ir kompetencijų, įgytų savarankiškai ir paklausių darbo rinkoje.“
Galų gale, derinant studijas ir darbą įgyta patirtis smarkiai pasitarnauja ir baigus universitetą, kopiant karjeros laiptais. „Į tuos, kurie baigę studijas neturi darbo patirties, darbdaviai dažnai žvelgia nepalankiai. Tiesiog daugumoje darboviečių turėti vienokią ar kitokią darbo patirtį yra pageidaujama“, – sako E. Kinderis.
Daugiau nei 90 proc. darbuotojų – studentai
Kad studentai Vilniuje – noriai graibstomi darbuotojai, sako ir populiaraus kavinių tinklo „Caffeine“ Personalo vadovė Marija Baulinaitė-Ivanova. Vadovė skaičiuoja, kad šiuo metu studentai sostinėje esančiose tinklo kavinėse sudaro net daugiau nei 90 proc. visų darbuotojų: „Į galimybę darbinti studentus mes žvelgiame itin palankiai. Jauni studijuojantys žmonės yra labai šiuolaikiški, komunikabilūs ir žingeidūs, todėl visada randa bendrą kalbą su klientais.“
M. Baulinaitės-Ivanovos teigimu, savo ruožtu „Caffeine“ studentams stengiasi užtikrinti kaip įmanoma geresnes ir lankstesnes darbo sąlygas. Vienu pagrindinių privalumų baristos įvardina patogų darbo grafiką.
„Mėnesinius darbo grafikus imame sudarinėti ankstesnio mėnesio pradžioje, juos sudarome atsižvelgdami į darbuotojų pageidavimus, tarp jų – ir studentų atsiųstus paskaitų tvarkaraščius. Baristos įprastai gali pasirinkti, kurioje pamainoje nori dirbti – ryte ar vakare. Šiuo metu Vilniuje turime 26 kavines, jų lokacijos – ne tik centre, bet ir rajonuose. Pavyzdžiui, Saulėtekyje, šalia universiteto. Baristos taip pat gali rinktis, kurioje kavinėje nori dirbti, o mes, formuodami komandas, būtinai atsižvelgiame į jų poreikius“, – sako vadovė.
Taip pat, idant suderinti darbą ir studijas būtų paprasčiau, „Caffeine“ darbuotojams siūlo dirbti ne pilnu etatu, o sesijų metu ar rašant baigiamąjį darbą leidžia darbo krūvį dar labiau sumažinti.
„Mūsų baristos gauna valandinį atlyginimą, kuris priklauso nuo darbo stažo ir užimamos pozicijos. Labai skatiname darbuotojus augti kartu su įmone, todėl daug atkaklių dirbančių studentų ne tik eina baristų pareigas, bet ir užsiima papildoma veikla – dirba su renginiais, mokymais ir panašiai. Be to, darbuotojai už pardavimų skatinimą gauna premijas“, – sako M.Baulinaitė-Ivanova.
Patys sau viršininkai
Taip pat pastebima, kad studentų Vilniuje gretose sparčiai populiarėja ir finansinę naudą teikiančios partnerystės. Tai liudija bendrovės „Uber“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Enn Metsar. Pasak vadovo, studijuojančių „Uber“ partnerių-vairuotojų Vilniuje sparčiai daugėja, o prisijungti prie „Uber“ platformos itin lengva ir patogu.
„Norint tapti „Uber“ partneriu-vairuotoju, registraciją galima atlikti internetu, o į klausimus atsakys ir visą pagalbą suteiks Vilniuje esantis pagalbos centras. Prisijungti prie mūsų platformos norintys studentai labai laukiami ir jiems tai – puikus būdas papildomai užsidirbti. Šiuo metu Vilniuje, kaip ir visoje pasaulinėje rinkoje, bendradarbiaujame su daugybe studentų. Tapti „Uber“ partneriais-vairuotojais jie dažniausiai renkasi dėl finansinių paskatų, platformos patogumo ir galimybės patiems pasirinkti darbo grafiką ir krūvį“, – sako E.Metsar.
Vadovo Baltijos šalyse teigimu, partneriams-vairuotojams „Uber“ netaiko jokių darbo valandų reikalavimų, todėl studentams tokia partnerystė – idealus variantas: „Jei ateina metas laikyti egzaminus ar rašyti baigiamuosius darbus, studentas gali tiesiog kurį laiką nevairuoti ir susikoncentruoti į studijas. Kita vertus, jei studentui reikalinga uždirbti daugiau, jis visada gali pasirinkti vairuoti su „Uber“ daugiau, tokiu būdu pats augindamas savo atlygį.“
Galų gale, pasak E.Metsar, niekada nežinia, ką „Uber“ partneriui-vairuotojui prisieis pavėžėti: „Uber“ – visame pasaulyje populiarus keliavimo būdas, kurį dažnai renkasi ne tik vietiniai, bet ir užsienio verslininkai, todėl malonus pokalbis su keleiviu neretai gali virsti naudinga pažintimi.
