– Aušra, kodėl pasirinkai literatūros studijas Sankt Peterburge?
– Šiuo metu studijuoju Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Esu antrame magistrantūros studijų programos „Literatūra ir spauda“ kurse. Savąjį lietuvių filologijos bakalauro diplomą įgijau Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete.
Būtent todėl literatūros magistro studijos man atrodė tinkamos gilinti jau turimas žinias. Literatūra domėjausi visuomet, o studijuoti ją universitete – apskritai puiku.
Pusmečiui išvykti į Sankt Peterburgą mane paskatino žavėjimasis Rusijos kultūra, taip pat seniai svajojau pabūti šiame iš tiesų ypatingame ir nuostabiame mieste.
Galimybė čia ne tik gyventi, bet ir studijuoti pasirodė tobulas mano svajonės realizavimo variantas. Be to, nepaprastai patiko čia siūlomų literatūros programų gausa. Rinktis tikrai yra iš ko. Tai – tikras perlas žinių trokštančiam magistrantui.
– Ar sunku buvo išvažiuoti? Ar teko susidurti su kokiomis nors kliūtimis?
– Išvažiuoti buvo ne taip ir sunku. Be abejo, teko įveikti šiek tiek biurokratinių kliūčių, susidoroti su formalumais (pokalbiai su komisija universitete Lietuvoje, kalbos testavimas, įvairiausių dokumentų pildymas, Rusijos viza ir pan.). Nepaisant to, viskas vyko gana sklandžiai – Vytauto Didžiojo universitete dirba tam atsidavę pagalbininkai.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Studentė Aušra Rašimaitė |
Taigi jei gali pasigirti neblogais pažymiais ir tvirtu ryžtu išvykti, viskas ne taip ir sudėtinga. Universitetas padeda ne tik formaliai, bet ir materialiai (priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, išvykstantiems studentams skiriamos įvairių dydžių stipendijos – aut. pastaba).
– Kokį universitetą pasirinkai ir kodėl?
– Sankt Peterburgo valstybinį universitetą. Rusijoje būtent su juo bendradarbiauja Vytauto Didžiojo universitetas.
Sankt Peterburgo valstybinis universitetas pripažįstamas vienu iš dviejų geriausių universitetų savo šalyje. Pasaulio universitetų reitingų sąraše jis taip pat ne paskutinis.
Taigi man siūlomas universitetas visiškai atitiko mano poreikius studijuoti svajonių mieste esančioje geroje mokymo įstaigoje. O svarbiausia – studijuoti tai, kas man patinka.
– Kas lėmė tokį pasirinkimą?
– Kaip ir minėjau, tokį pasirinkimą lėmė noras gyventi šiame mieste ir išties didesnė literatūros programų pasirinkimo galimybė. Ir, kas itin svarbu, Sankt Peterburgo valstybiniame universitete galima mėgautis nepaprastai profesionalių ir intelektualių dėstytojų vedamomis paskaitomis.
Atvykusiam čia humanitarui atsiveria didžiulė galimybė studijuoti pačias įvairiausias literatūros sritis. Studijų planą studentas susidaro individualiai, t. y. galima pasirinkti pačiam, ką mokytis.
– Kokia buvo pirmoji paskaita ir kokie liko jos įspūdžiai?
– Pirmosios paskaitos pavadinimo nepamenu. Pirmieji įspūdžiai tikriausiai susiję su didžiulėmis pastangomis suprasti rusiškai kalbantį dėstytoją ir mėginimu rašyti kirilica.
Beje, tokius įspūdžius lėmė tai, jog, priešingai nei daugeliui svetimšalių studentų, man teko lankyti tik rusų kalba vedamas paskaitas.
Šiuo metu tuo labai džiaugiuosi, nes po čia praleisto pusmečio jau galiu taisyti pirmųjų dienų konspektų rašybos klaidas.
– Koks studento laisvalaikis Rusijoje? Ar jis labai skiriasi, jei lygintume su įprastu Lietuvoje?
– „Erasmus“ studentų laisvalaikis Rusijoje, o ypač čia, Sankt Peterburge, susijęs su bendrabučiuose rengiamais vakarėliais (jei atvirai, pati juose nedalyvavau), naktinėmis išvykomis į barus ir kultūrine veikla, kurios čia daugiau nei pakankamai.
Mieste vyksta galybė renginių: čia įsikūrę vieni iš garsiausių pasaulyje baleto, operos teatrai, filharmonijos, rengiami ir nemokami profesionalūs klasikinės muzikos koncertai. Mieste nuolat veikia įvairios parodos, gausu šiuolaikinio meno centrų.
Visi muziejai, nuostabaus grožio užmiesčio dvarai ir rūmai studentui nekainuoja nė rublio.
Jei teatrai ir muziejai jau aplankyti, studentai tiesiog vaikšto mieste. Tai tikrai įdomu! Patikėkite, apžiūrėti šį miestą su kvapą gniaužiančia architektūra ir pajausti jo dvasią pusmečio neužtenka.
Nelieka nieko kito, kaip apsiauti patogius batus ir pasiruošti pasivaikščiojimui. Būtent toks laisvalaikio leidimo būdas man patiko labiausiai.
– Ar dalyvauji veikloje, vykstančioje po paskaitų?
– Teko dalyvauti keliuose studentams-užsieniečiams rengiamuose susitikimuose. Jų esmė – padėti jaunimui geriau pažinti Sankt Peterburgą ir susipažinti vieniems su kitais.
Čia veikiantis „Friends forever“ rusų studentų būrelis rengia įvairias išvykas ir ekskursijas po Sankt Peterburgą bei jo apylinkes. Studentų keliones autobusu apmoka universitetas, reikiamą informaciją suteikia gidai. Kiek žinau, organizuojamos ir studentų užmiesčio stovyklos, kuriose tiesiog bendraujama, žaidžiami įvairiausi žaidimai ir šiaip linksmai leidžiamas laikas.
– Ar studijų draugai tik rusai? Galbūt išmokei juos daryti cepelinus?
– Taip, mano studijų draugai tik rusai. Aš studijuoju Užsienio literatūros istorijos katedroje, kurios siūlomi dalykai dėstomi tik rusų kalba ir dažniausiai tik rusams.
Kadangi mokiausi pagal individualų planą, pasirinkau aštuonis dalykus. Į kiekvieną iš jų kaskart ėjau su skirtinga grupe.
Nesutikau nė vieno studento, kuris būtų atvykęs iš kitos šalies. Tikriausiai rusų kalba ryžtasi studijuoti nedaugelis.
Įgyti artimesnių studijų draugų buvo nelengva, nes, kaip jau minėjau, su kiekvienos grupės studentais susitikdavau tik kartą per savaitę bendroje paskaitoje.
Vis dėlto keletas draugų atsirado. Ir jie – rusai. Jei kalbėtume apie bendravimą su šios šalies atstovais, susidraugauti su rusų studentu nelengva. Nors visame pasaulyje paplitęs atviros rusiškos širdies stereotipas, realybėje yra ne visiškai taip.
Akademinės bendruomenės nariai gana uždari ir nelinkę bendrauti. Į svetimšalį jie žvelgia susidomėję, tačiau santūriai. Nereikia net tikėtis didelės iniciatyvos susipažinti ir svetingumo. Tačiau jei susipažinti vis dėlto pavyksta, galima mėgautis tikrai nuoširdžiu bendravimu.
Mano pažįstami rusų studentai mielai pataria, geranoriškai ištaiso kalbos klaidas, kviečia susitikti, taip parodydami vietas, kurias atrasti nieko nepažįstančiam svetimšaliui būtų keblu.
Visi žino Lietuvą, domisi Baltijos kultūra, bet vis dėlto kai kada pasako, jog aš iš Latvijos. Gaminti cepelinų neišmokiau, bet užtat paragavau tikrų rusiškų barščių.
– Ką patartum žmogui, norinčiam studijuoti literatūrą viename iš garsiausių Rusijos universitetų?
– Pirmiausia patarčiau pasirinkti filologijos bakalauro studijas, o po jų galima studijuoti ir literatūros magistrą. Juk dažniausiai siūlomos tik literatūros magistro programos.
Filologijos bakalauro studijos suteikia išties nemažai literatūros žinių, kurios magistrantūros studijų metu gilinamos ir plečiamos.
Taip pat patarčiau gerai apsvarstyti sprendimą rinktis būtent humanitarinės krypties studijas. Humanitaro kelias reikalauja dvasingumo, meilės žodžiui, kalbai, knygai, o likimas yra neišvengiamai susijęs su nejučia kintančia pasaulėjauta, vertybėmis, kuriomis vadovautis kai kada būna šiek tiek sudėtinga.
 |
| 15min.lt nuotr./„Jaunimo gidas“ |
