Nežinau, kodėl, tačiau žmonės turi keistą norą turėti priešų. Kai šie egzistuoja, tauta tampa nepaprastai vieningi. Tuomet ji gali iškęsti didžiausius nepriteklius, bet vis tiek jaučiasi laimingi (įrodymas, jog ne piniguose laimė). Ne todėl, kad turi arba neturi pinigų, bet todėl, kad jaučia bendrumą su kitu žmogumi ir juo pasitiki. Priešas mus suvienija bendram tikslui ir mes jaučiamės saugūs, nes turime aiškią gyvenimo kryptį, atsiranda tikslas gyventi.
Žlugus Tarybų Sąjungai, išnyko bendras priešas ir mes pradėjome žiūrėti kas sau, atsirado nesutarimai, savi interesai, noras gyventi geriau už kaimyną. Mes nustojome mylėti kitus ir pradėjome rūpintis tik savimi.
Tačiau ir čia mes imame ieškoti bendrų priešų: jei šalyje prasideda blogas gyvenimas (pvz. pasaulinė krizė), mes nesigiliname, kas dėl to kaltas, neieškome krizės priežasčių ir jos sprendimo būdų. Nežinau, kodėl (galbūt dėl menko išsilavinimo ar žemo intelekto, o galbūt todėl, kad be mūsų pačių mums daugiau niekas neberūpi), mes vėl taip pat vieningai surandame priešus tarp savų – „atpirkimo ožius“ valdžioje, blogą viršininką arba „tą gyvatę Oną“ darbe, kvailą žmoną arba nepaklusnius vaikus namuose. Žmogus sugeba rasti kaltų visur, tik ne savyje.
Mūsų sąmonė turi sugebėjimą kurti vaizdinius. Kai senovėje negalėdavome paaiškinti iš dangaus lyjančio lietaus arba degančios ugnies, mes juos sudievinome, sukūrėme paaiškinimą, kuris nebuvo teisingas, tačiau jis mus nuramindavo. Šiais laikais mes nebeaiškiname ugnies arba vandens, tačiau randame paaiškinimų mums taip nesuvokiamoje ekonomikoje ir tarptautiniuose konfliktuose. Susikuriame dievus – dolerį ir eurą, bei jų malonę iš mūsų atimančias blogąsias dvasias – valdžią, tarptautines organizacijas, bankus.
Viena seniausių ir geriausiai visiems žinomų sąmokslo teorijų yra slapta(-os) žydų organizacija(-os) „Masonai“ (mūrininkai), kuri siekia išnaudoti pasaulį, kontroliuoja pasaulio valdžias, o per jas visus mus. Žmonės žydus kaltino būtais/nebūtais dalykais jau labai seniai. Visas krikščioniškas pasaulis nekentė šios tautos už tai, jog šie nužudė „mūsų Dievą“, nors dar iki XIII a. patys garbinome stabus. Natūralu, jog praeityje vaikai būdavo gąsdinami: „Petriuk, jei sutemus išeisi į lauką, tave pagaus žydelis, įdės į statinę su vinimis ir iš tavęs išsiurbs visą kraują“. Šie vaikai, taip ir nesužinoję tiesios, suaugdavo ir jų sąmonėje įsispausdavo ryški žymė. Tačiau savo vaikams šį dalyką jie sakydavo jau ne kaip pasaką, bet kaip realų dalyką, o kaimynė kaimynei prikurdavo pasakojimų, neva tai iš tiesų atsitikę gretimame kaime. Kaime dingus vaikui, jo pagrobimu pirmiausia būdavo apkaltinamas netoliese gyvenantis žydas. Dar anksčiau – ragana arba vampyras.
Nors Lietuvos gyventojai dar niekada nebuvo tokie turtingi kaip dabar, dar niekada istorijoje mes nebuvome tokie suirzę ir nepatenkinti savo valstybe, o tai reiškia patys savimi, kaip dabar. Susidaro įspūdis, jog kuo daugiau turime, tuo labiau tampame nebepanašūs į save.
Šiandien niekas tokiomis pasakomis nebetiki, nes jas pakeitė naujos pasakos, vadinamos sąmokslo teorijomis. Žydai ir jų „pakalikai“ (pvz. „amerikonai“) yra baisiai nekenčiami. Yra begalė pasakų apie šiuolaikinius priešus nebe kur nors užjūryje, o esančių tarp mūsų – valdžioje, slaptosiose tarnybose arba tarptautinėse organizacijose. Viena iš panašių teorijų teigia, jog skaudūs Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV buvo sukelti pačių JAV slaptųjų tarnybų (CŽV) tam, kad Amerika rastų pretekstą užpulti ne kokią, pvz., jos pašonėje esančia Kubą, bet kitoje planetos pusėje įsikūrusį Afganistaną, o vėliau ir Iraką, viską suverčiant nepasotinamam amerikiečių naftos godumui. Pasaulio prekybos centro griūtis – Amerikos finansų ir stabilumo žlugimas, 3000 žuvusiųjų ir JAV doleris, kuris po sprogdinimų nėra atsigavęs iki šiol – prilygsta šakos nupjovimas, ant kurios pati JAV sėdi.
Internete pilna komentarų, kurie dėl dabartinės krizės Lietuvoje kaltina ministrą pirmininką Andrių Kubilių. Trumpai tariant, šiuos komentarus galima išversti taip: „Prie Kirkilo viskas buvo gerai, va atėjo Kubilius ir specialiai sužlugdė Lietuvą, štai kodėl dabar gyvenam blogai“. Vis dėlto galime rasti ir tokių komentarų, kuriuose kaltinamas ne tik Kubilius, bet ir tie patys žydai ar JAV. Yra nesigilinama į priežastis, tačiau ieškoma vieno kaltininko.
Pasižiūrėjus į istoriją, nors Lietuvos gyventojai dar niekada nebuvo tokie materialiai turtingi kaip dabar, dar niekada istorijoje mes nebuvome tokie suirzę ir nepatenkinti savo valstybe, o tai reiškia patys savimi, kaip dabar. Susidaro įspūdis, jog kuo daugiau turime, tuo labiau tampame nebepanašūs į save.
Mes norime tikėti paprasta sąmokslo teorija, jog dėl visų mūsų problemų yra kalta valdžia arba jau keiksmažodžiu tapusi figūra Kubilius. Mes puikiai sau pritaikėme eksprezidento Pakso posakį: „Kaltas ne aš – kalta aplinka“ ir toliau kuriame pasakas, kuriomis norime save įtikinti, jog dėl mūsų pačių bėdų yra kalti kiti. Mes norime tikėti, kad egzistuoja vienas bendras priešas ir nesvarbu, kas tai būtų – Kubilius, žydai, masonai, JAV, CŽV, KGB, buvusi SSRS, Tarptautinis Valiutos Fondas ar tuoj visą pasaulį užkariausianti Kinija – svarbiausia, jog jis būtų, nes be jo mes kaip be kelrodžio – nežinotume į kurią pusę mums judėti.
Nors teorija apie pasauliui blogo siekiančius žydus man yra žinoma jau seniai, per savo 23 trumpo gyvenimo metus, studijuodamas istoriją ir stebėdamas pasaulį, neaptikau jokių daiktinių įrodymų, jog pasaulį valdo slapta blogio organizacija. Per visą žmonijos istoriją pasaulį valdė turtingieji ir tai nėra paslaptis. Nemažai iš mūsų jau tapo arba dar taps tais turtuoliais, valdys pasaulį ir t.t. Tačiau visą kaltę (neturint aiškių įrodymų) versti vienai tautai arba kaltųjų ieškoti tarp savo valdžios vyrų, išteisinant pačius save yra, nepykite, šiek tiek atsilikusios ir nelabai patį save suvokiančio žmogaus paistalionės.
P.S. Ne, aš nesu masonų pasamdytas žurnalistas ir praeitą savaitę man nebuvo išplautos smegenys. Aš tiesiog pasaulį suvokiu atskirdamas jame esančius faktus, realybę nuo to, kas greičiausiai yra žmogaus fantazijos vaisius. Pripažinkime, mažiausiai 95 proc. šią žinią išgirdusių žmonių, neturi jokių įrodymų, jog tai, kuo jie tiki egzistuoja realybėje. Kreipiuosi į likusius 5 proc. žmonių – jei Jūs turite įrodymų, jog kažkas kažkur pasaulyje mums specialiai kenkia, pateikite šiuos faktus, imkitės veiksmų šiuos žmones ar organizacijas panaikinti, nes, kitu atveju, mes lyg banda avių – mekename, tačiau nieko nedarančių net žinant, jog stovime ant konvejerio, judančio į mėsos smulkintuvę.
Vadovaukimės sveiku protu, skirkime realybę nuo gandų, bei neieškokime priešų tarp tų, kurie mums nieko blogo nelinki.
