Vakar internete pasirodė garso įrašas, kuriame girdėti, kaip D.Dikšaitis derasi su vienos aukštosios mokyklos studentų atstovu dėl galimybės platinti šios mokyklos studentų pažymėjimus.
Šį garso įrašą rasite straipsnio pabaigoje.
D.Dikšaitis pateikia išskirtinį pasiūlymą, kurio „niekas kitas pas mus (sąjungoje – red. past.) neturi“ – atstovybei skirti 5–10 proc. didesnę sumą už išduodamus pažymėjimus. Perviliojusi atstovybę iš kitos sąjungos, Lietuvos studentų sąjunga sustiprėtų ne tik skaičiumi, bet ir finansiškai, mat dalis už pažymėjimus surenkamų pinigų tenka jai.
Negana to, įraše girdisi, kaip D.Dikšaitis pašnekovui pareiškia, kad dės pastangas, jog studentų pažymėjimai neatpigtų. „Ir mūsų bus pastangos, maksimalios pastangos dedamos, kad ta kaina nemažėtų“, – pareiškė Studentų sąjungos prezidentas.
„15min“ vakar susisiekus su D.Dikšaičiu, iš pradžių jis nebuvo linkęs patvirtinti, kad toks pokalbis vyko – esą negali komentuoti „to, ko negirdėjęs“. Susipažinęs su viešai išplatintu įrašu, jis pareiškė pradėjęs „tyrimą“ dėl nutekėjusios informacijos.
Tačiau labiausiai nustebino švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pozicija – esą sąjunga turi teisę konkuruoti, nors konkurencijos įrankiu tapo studentų pinigai. Apie pažymėjimų atpiginimą ministras taip pat kalbėjo nenoriai.
 |
| S.Juočepytės nuotr. /Dainius Dikšaitis |
Siūlė didesnes išmokas
Šiuo metu naujas Lietuvos studento pažymėjimas (LSP) kainuoja 18 Lt, jį pratęsti – 15 Lt.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas D.Dikšaitis garso įraše atskleidžia, kad iš šios sumos LSS pažymėjimo gamintojams skiria 6 Lt, 4 Lt – atstovybėms, dar 4 Lt skiriami už administravimą, o paskutiniai 4 Lt lieka pačiai sąjungai.
Aukštosios mokyklos studentų atstovui jis siūlo padidinti atstovybei skiriamą dalį už kiekvieną pažymėjimą nuo 4 Lt iki 5–6 Lt. „Bet čia yra minimalus pasiūlymas. Jeigu tu man atneši skaičius, kurie rodo, kad jūs tikrai gaminate ir pratęsiate tikrai daug pažymėjimų, mes galime kalbėti apie palankesnį variantą“, – priduria D.Dikšaitis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų skaičius vyrauja nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių, taigi kalbama apie dešimtis tūkstančių litų.
„Naujas klientas“
Įrašo fone girdėti muzika, tad galima spręsti, kad jis vyko neformalioje aplinkoje, o ir pokalbis – neoficialus. Pats LSS prezidentas pašnekovui, kurį vadina nauju klientu, taip pat primena, jog sutartis konfidenciali ir „niekas kitas jos neturėtų matyti“.
Paklaustas, ar tokios sąlygos, kurių neturi ir dabartinės LSS narės, nesukels prieštaravimų, sąjungos prezidentas pareiškia, kad „joms žinoti to nereikia“.
„Kitas dalykas, narėms nuo to yra tik geriau, nes yra papildomų pajamų organizacijai, kurios vėliau gali būti įvedamos į bendrą veiklą“, – sako D.Dikšaitis.
Anksčiau studento pažymėjimų kainas ir tai, kokia dalis kam skiriama, nustatydavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Šiais mokslo metais tokia tvarka taip pat galiojo, tačiau D.Dikšaitis pareiškia, jog šios sutarties ateinančiais mokslo metais „greičiausiai nebebus“.
Esą įvykus aukštojo mokslo reformai Mokslo ir studijų įstatyme buvo įtvirtina, kad ŠMM tik nustato tvarką, kaip pažymėjimai turi būti gaminami, išduodami ir t. t. „Dabar derybos su ministerija veda į tai, kad su ministerija būtų sutarta tiktai galutinė pažymėjimo kaina, kurią sumoka studentas, (...) visa kita yra mūsų vidaus reikalas“, – teigia LSS prezidentas. Galutinai dėl to turėtų esą būti nuspręsta birželio viduryje.
Beje, studentų atstovas pareiškia nesąs linkęs mažinti LSP kainos. „Mūsų tikslas ir mūsų bus pastangos, visos maksimalios pastangos dedamos, kad ta kaina nemažėtų. Kitaip sakant, kad nuo to, ką mes čia susitarsime, tikrai nenukentėtumėte“, – sako D.Dikšaitis. Jo teigimu, tai leistų suteikti kokybiškesnį pažymėjimų išdavimą, daugiau nuolaidų ir panašiai.
Negražus žaidimas
Vakar „15min“ susisiekus su D.Dikšaičiu telefonu, iš pradžių jis nebuvo linkęs kalbėti apie minėtą pokalbį. Susipažinęs su į viešumą pakliuvusiu įrašu jis pareiškė, kad aiškinasi paviešinimo aplinkybes.
Yra žaidimas daromas, labai negražus žaidimas, – teigė D.Dikšaitis.„Yra žaidimas daromas, labai negražus žaidimas ir šitoje vietoje reikia įsitraukti ir teisininkams, pakomentuoti, ar tai nėra teisių pažeidimas, nes tai yra labai rimta“, – teigė LSS prezidentas.
Paklaustas, kodėl vienoms atstovybėms siūlomos palankesnės sąlygos nei dabartinėms LSS narėms, sąjungos vadovas aiškino, kad su kitomis narėmis buvo sutarta „ankstesnėmis sąlygomis“.
„Dalis yra neterminuotųjų, dalis yra terminuotųjų sutarčių, su vienomis atstovybėmis yra fiksuota, su kitomis yra nefiksuota (kaina). Tai yra labai skirtinga situacija ir mes bandysime ją vienodinti, su visais žiūrėsime, šnekėsimės, kad būtų maksimaliai gerai visiems“, – teigė D.Dikšaitis.
Paklaustas, kodėl LSS laikosi pozicijos, jog LSP kaina neturėtų mažėti, šiuos įraše girdimus žodžius jis vadino daugiau asmenine nuomone, kuri nebuvo derinta su kitais sąjungos nariais. Jo nuomone, pažymėjimai neturėtų pigti, nes studentams atstovaujančios organizacijos neturi kitų didelių pajamų, o lėšos yra būtinos, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir įgyvendintos naujos idėjos. Anot jo, svarstoma ne tik kaip pagreitinti LSP išdavimą, padaryti šį procesą patogesnį, bet ir suteikti studentams daugiau nuolaidų.
D.Dikšaitis pabrėžė, kad diskusijos dėl pažymėjimų kainos tebevyksta. „Yra tokia naujiena diskutuojama – galbūt atsisakyti pratęsimo, galbūt išduoti pažymėjimą visiems ketveriems studijų metams“, – sakė LSS prezidentas.
Ministras remia
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sužinojęs, kad LSP lėšomis spekuliuojama siekiant prisivilioti atstovybes, D.Dikšaičio smerkti neskubėjo.
Mūsų nustatyta tvarka leidžia vidinius lėšų paskirstymus, kokia dalis lieka atstovybėms, o kokia dalis tenka administruojančioms asociacijoms. Jokiais (atstovybių) pirkimais aš to nepavadinčiau, – teigė G.Steponavičius.„Mūsų nustatyta tvarka leidžia vidinius lėšų paskirstymus, kokia dalis lieka atstovybėms, o kokia dalis tenka administruojančioms asociacijoms. Jokiais (atstovybių) pirkimais aš to nepavadinčiau. Mūsų rūpestis yra, kad šios lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį“, – „15min“ teigė G.Steponavičius.
Ministras pridūrė, kad konkurencija tarp studentų sąjungų yra geriau nei jos nebuvimas. „Tai leidžia mažinti sąnaudas ir daryti sprendimus, kurie nukreipti į pažymėjimų piginimą, aš manau, kad tai yra pozityvas“, – sakė G.Steponavičius.
Informuotas, kad LSS prezidentas kaip tik nėra linkęs mažinti LSP kainos, ministras pradėjo kalbėti, jog studentų asociacijoms reikia lėšų, kad jos veiktų profesionaliai.
Vėliau perklaustas, kokia yra jo nuomonė apie galimybę mažinti pažymėjimų kainą, G.Steponavičius teigė, jog ministerija orientuojasi į tai, kad didesnė lėšų dalis už studentų pažymėjimus tektų „apatinei studentams atstovaujančiai grandžiai“.
„Kuo didesnė lėšų suma keliaus studentų atstovavimo interesams užtikrinti, tuo, manau, bus geriau“, – sakė jis.
G.Steponavičius neatmetė galimybės, kad kalbant apie LSP kainą ir gaunamų lėšų skirstymą ateityje „korekcijų bus“.
„Bet kartu aš noriu dar kartą pabrėžti, kad mums rūpi ir atstovavimo kokybė bei studentų organizacijų profesionalumas tiek nacionaliniu mastu, tiek konkrečios aukštosios mokyklos“, – pridūrė ministras.
Atstovavimo kokybė
„Mes matėme iki šiol kai kuriais atvejais nustatomus subjektyvius kriterijus, pavyzdžiui, remti ir skirti lėšų vienos asociacijos toms studentų atstovybėms, kurios yra aktyvesnės. Tai galima skliaustus dėti – ir lojalesnės, ar ne?“ – retoriškai klausė G.Steponavičius, užsimindamas apie kitos studentų organizacijos – Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) – pernai patvirtintą studentų atstovybių kokybės standartą. Jame nustatoma, jog finansavimas atstovybėms tenka ne pagal pagaminamų studentų pažymėjimų skaičių, o pagal tai, kaip jos atstovauja studentams, atsižvelgiant į konkrečius kriterijus – pradedant studentų skundais, baigiant projektų įgyvendinimu. Anot ministro, šie kriterijai yra subjektyvūs ir „leidžia manipuliuoti“.
Paklaustas, kaip tuomet siūlytų kelti studentų atstovavimo kokybę, G.Steponavičius konkretaus recepto nepateikė. „Man rūpi, kad asociacijų vidaus tvarka būtų veikianti. Siūloma daryti, kad ji eliminuotų diskriminavimą arba nebūtų daroma subjektyviais pinigų skirstymo kriterijais. Manau, visos asociacijos ir studentų atstovybės turi matyti vienodas žaidimo taisykles tiek vienos, tiek kitos sąjungos atžvilgiu“, – abstrakčiai kalbėjo ministras.
Ydinga tvarka
LSAS prezidentą Arūną Marką nustebino ministro netiesiogiai mesti kaltinimai. Jis pabrėžė, kad metodiką sudaro 72 atstovavimo veiklos kokybę vertinantys konkretūs kriterijai, o atstovybių veikla įvertinama objektyviai.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./LSAS prezidentas A.Markas |
Pats A.Markas teigė manąs, kad dabartinė LSP platinimo bei už jį gaunamų lėšų skirstymo tvarka yra ydinga ir skatinanti piktnaudžiavimą. Jo nuomone, LSP projektas silpnesnėms atstovybėms išlieka vienintelis veiklos, finansavimo ir išgyvenimo šaltinis, neskatina studentų atstovybių labiau rūpintis atstovavimu.
„LSAS jau keletą pastarųjų metų kelia klausimus, ar paramą studentų atstovybėms nėra ydinga įtraukti į LSP kainą, nes tai gali atitraukti studentų atstovybes nuo pagrindinės veiklos – atstovavimo studentams. Jeigu internete paskelbtas įrašas pasitvirtins, tai tik akivaizdžiai parodys, kad tokia paramos sistema netgi skatina kai kuriuos asmenis piktnaudžiauti studentų lėšomis, galima sakyti – siekti pelno“, – teigė A.Markas.
Jo nuomone, LSP turėtų koordinuoti ne studentų organizacijos, o skaidriai atrinkta ir tik tuo užsiimanti institucija, tai esą leistų ir sumažinti pažymėjimų kainą. Kitu atveju A.Markas siūlytų apskritai atsisakyti paramos lėšų studentų sąjungoms ir atstovybėms, taigi LSP kainą sudarytų tik gamybos ir administravimo sąnaudos. „Išklausius įrašą tapo akivaizdu, kad kai kuriems studentų atstovams pinigai yra svarbesni už studentų interesus, todėl mano siūlymas LSAS tarybai bus atsisakyti paramos lėšų studentų organizacijoms“, – teigė A.Markas.
Pernai LSAS už LSP gavo 957 tūkst. Lt. Didžioji šių lėšų dalis (apie 44 proc.) buvo skirta dokumento gamybai, personalizavimui ir administravimui, dar 42 proc. lėšų buvo skirta LSAS narėms, 8 proc. – LSAS biuro veiklai (mokymams, seminarams ir t. t.), o likusios ar nepanaudotos lėšos buvo grąžintos studentams stipendijų forma.
A.Marko teigimu, LSP administravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas LSP formos ir išdavimo tvarkos aprašas bei trišalė – tarp ministerijos, LSAS ir LSS – sudaryta LSP administravimo sutartis. „Nors šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kiek ir kokio dydžio išmokos gali būti mokamos studentų atstovybėms ar nacionalinėms sąjungoms, kolegos iš LSS žodžiai šias nuostatas pažeidžia. Galima būtų tik spėlioti, iš kokių lėšų su kai kuriomis studentų atstovybėmis pasirašomos sutartys, pagal kurias žadamos didesnės išmokos, nei numatyta minėtuose dokumentuose“, – teigė A.Markas.
Siūlome paklausyti viešai išplatinto garso įrašo, kuriame LSS prezidentas D.Dikšaitis derasi su vienos aukštosios mokyklos studentų atstovu dėl galimybės platinti šios mokyklos studentų pažymėjimus:
