„Praėjusiais metais į kolegijų valstybės finansuojamas (VF) vietas buvo priimti 6264 studentai, tačiau šiemet krepšelių skirta net 8790. Iš pažiūros tai atrodo geras žingsnis skirti daugiau VF vietų kolegijoms negu universitetams, tačiau net 5000 iš tų krepšelių yra skirta fiziniams, inžineriniams, technologiniams bei informatikos mokslams. Toks skirstymas kelia daug abejonių dėl kelių priežasčių“, – penktadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime dėsto šalies studentų atstovas.
„Praėjusiais metais minimalus konkursinis balas į kolegijas buvo 1,6. Šiemet minimalus konkursinis balas į kolegijas – 2, vadinasi, akivaizdu, kad įstojusiųjų į šias sritis bus akivaizdžiai mažiau, o dar tikrai turime įvertinti tai, kad demografinė padėtis mūsų šalyje tikrai negerėja ir abiturientų skaičius kasmet mažėja“, – pažymi E.Sarkanas.
Jo teigimu, įstojimo kartelės nuleisti neturėtume, tačiau, E.Sarkano manymu, „šios studijų vietos nebus užpildytos ir tiesiog liks labai daug nepanaudotų krepšelių, kurie galbūt galėtų būti paskirstyti kitoms sritims“.
„O net jeigu ir šios visos vietos kažkokiu būdu būtų užpildytos, tai kaip studentams bus užtikrinama studijų kokybė? Abejoju, ar aukštosios mokyklos turi tokius žmogiškuosius bei infrastruktūros resursus, kad sugebėtų aprūpinti kelis šimtus ar net tūkstantį studentų visa reikalinga įranga“, – teigia LSS prezidentas.
ŠMM numato, kad valstybės finansavimą 2018 metais gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų – tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai. Universitetuose planuojama 8 proc. padidinti matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. 36 proc. didinamas žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose.
Taip esą siekiama atliepti darbo rinkos poreikius.
Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018-aisiais siūloma skirti 9,6 mln. eurų – tai 1,2 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta 2017 metais.