Gėlių puokštė dėstytojui egzamino dieną – jau kyšis ar dar ne? Iš pažiūros šis, atrodytų, visiškai nekaltas veiksmas teisės aktuose nelaikomas siekiu „nupirkti“. Tačiau, anot renginio-diskusijos „Korupcija – tarp įpročio ir nusikaltimo“ dalyvių, jei puokštė labai didelė ir brangi, galima įžvelgti siekį daryti poveikį.
Vilniaus universiteto Teisės fakultete teisę studijuojantiems studentams Europos studentų teisininkų asociacijos (ELSA) surengtame renginyje kalbėta, kad korupcija pati savaime neegzistuoja. Patys žmonės, jų elgesys lemia korupcijos pasireiškimą ir jos mastą. Ar teisininkams metamas korupcijos šešėlis trumpės ar ilgės, priklausys nuo pačių teisę studijuojančių jaunuolių, teigiama Irmanto Kuzo, Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pirmadienį paviešintame pranešime.
Ar teisininkams metamas korupcijos šešėlis trumpės ar ilgės, priklausys nuo pačių teisę studijuojančių jaunuolių.
Kartu su kitais renginio dalyviais – teisininku, kriminologu, Teisės instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju doc. dr. Gintautu Sakalausku, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotoju, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriumi dr. Ryšardu Burda, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu – pranešimą „Antikorupcinės teismų aktualijos“ skaitęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas teigė, kad kiekvieno teisėjo pareiga yra laikytis priesaikos – ištikimybės valstybei.
„Prievolė kiekvienam teisininkui – advokatui, prokurorui, bet kuriam teisininkui, o, visų pirma, teisėjui – suvokti, kad teismas – tai teisingas teismas. Tuo vadovautis – puoselėti jį kaip vertybę“, – studentams kalbėjo TEDK pirmininkas.
Anot A.Norkūno, mes žinome, kad Lietuvoje žemas pasitikėjimas teismais. Mes galvojame, kad žinome, kodėl taip yra. Tačiau, ar nepasitikėjimo teismais priežastys neglūdi mūsų pačių elgesyje. „Ar teismas teisingas, jei ketinama susitikti ir pasikalbėti su teisėju?“ – klausia TEDK pirmininkas. Pasak jo, kiekvienas turi žinoti, kad asmeninis pokalbis su teisėju – grėsmė teisingam teismui. A.Norkūnas teisės studentams aiškino, kad teisėjas neturi sudaryti sąlygų kontaktams, neturi rodyti iniciatyvos, privalo atsisakyti „gerų“ intencijų.
„Teisininkas turėtų skatinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema ir teisininkų profesijos atstovais. Savo ruožtu advokatas turi laikytis teisme taikomų elgesio taisyklių ir elgtis taip, kad nežemintų teismo ir pareigūnų autoriteto. Prokuroras teisme turi visokeriopai remti teismų autoritetą, gerbti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, teismo proceso metu nedemonstruoti asmeninių santykių su teisėjais, advokatais, teismo personalu“, – studentams aiškino TEDK pirmininkas.
Anot jo, jei kontaktas su teisėju įvyksta jo valia, iš karto įsijungia individo, visuomenės ar valstybės požiūris. Įsivyrauja nuomonė: teisėjai pasiekiami, paveikiami. Teismas – šališkas. Tačiau jeigu kontaktuojama prieš teisėjo valią, to priežastis gali būti netinkamas teismo administravimas.
Pokalbį su studentais A.Norkūnas baigė klausimu: „Ar mumis pasitiki? Tai klausimas ne teisėjams, bet visiems teisininkams. Ir tai, ko gero, svarbesnis klausimas nei kad tai, ar pasitikima teismais.”
