Ji buvo taip nusivylusi savo baigiamojo darbo Komisijos vertinimu, kad nė nenorėjo eiti į diplomų įteikimų šventę. Dokumentą iš aukštosios mokyklos ji atsiėmė tyliai, tiesiog užsukusi į VDA administraciją. Buvusi studentė nenorėjo, kad būtų viešinama jos tapatybė, tačiau ji redakcijai yra žinoma.
***
2016-ųjų birželį mergina, pavadinkime ją Austėja, baigė kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijas VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje. „Kai savo rankose laikiau magistro diplomą, buvo apėmęs itin didelis nusivylimo ir kartėlio jausmas“, – prisipažino Austėja ir tuoj pat ėmė dėstyti to priežastis.
Studijas mergina tvirtino pasirinkusi sąmoningai. Atėjo studijuoti tiksliai žinodama, ko nori ir kokias žinias siekia pagilinti padedama dėstytojų. Jau pirmame kurse ji troško pradėti dirbti prie baigiamojo magistro darbo. „Antrą pirmo kurso studijų savaitę kreipiausi patarimo į Katedros vedėją. Sutartu metu atėjau į Katedrą. Susidarė toks įspūdis, kad tuometė vedėja buvo nustebusi, kad pirmame kurse atėjau kalbėtis apie baigiamąjį magistro darbą ir noriu susirasti darbo vadovą. Na, tiek to... toliau prasidėjo studijos“, – dėstė mergina.
Apie studijų kokybę ji pamena tik tiek, kad jai nuolat kildavo klausimų, kodėl Katedra vadinasi UNESCO: „Iš principo jokio ryšio su UNESCO nėra. Na, ir vėl tiek to... Buvo paskaitų, kur būdavo sunku suvokti ir susieti dalyko pavadinimą su dėstomu turiniu. Konkrečių dalykų, dėstytojų, jų dėstomo turinio nenoriu vardyti, nes nebenoriu ir prisiminti.“
Septyni „Ne“
Galiausiai, pasak Austėjos, atėjo metas, kai visiems teko susigalvoti baigiamojo magistro darbo temas ir susirasti sau darbo vadovus. „Katedra nebuvo pateikusi jokių preliminarių temų, kuriomis būtų galima rašyti baigiamuosius darbus. Šaunu, nes taip sudaroma galimybė susigalvoti pačiam studentui, kas turėtų būti aktualu, naudinga ir pan. Susigalvojau tokią temą“, – prisiminė buvusi VDA studentė. Tuomet ji pasakojo ėmusi tarp Katedros dėstytojų ieškoti sau baigiamojo darbo vadovo ir čia jai esą nepasisekė. Septyni dėstytojai esą atsisakė būti jos baigiamojo darbo vadovais, motyvuodami tuo, kad „neturės laiko papildomiems darbams“, jau yra „susiplanavę pakankamai projektų“, „vengia atsakomybės netvirtai pažįstamame kontekste“ ir pan.
„Po septinto neigiamo atsakymo supratau, kad galiu nebaigti studijų laiku, nes laikas eina, o žmogaus, kuris sutiktų būti vadovu, neatsiranda. Kreipiausi į Katedros koordinatorę su prašymu pagelbėti. Ji patarė, kad jeigu neatsiranda vadovas iš Katedros dėstytojų, galiu ieškoti žmogaus iš šalies. Taip ir padariau, nes jau nebeturėjau, ko prarasti... Dar viena dėstytoja pasakė, kad nors ir negali būti mano baigiamojo magistro darbo vadove, mielai padės ir galės pakonsultuoti, jei kas nors bus neaišku man ir žmogui iš šalies, kuris sutiks būti mano baigiamojo darbo vadovu“, – prisiminė buvusi VDA auklėtinė.
Tuomet ji pasakojo kreipusis į savo pirmojo universiteto, kuriame baigė bakalauro studijas, dėstytoją ir pagaliau, didžiam jos džiaugsmui, ji turėjo baigiamojo darbo vadovą.
„Liko keletas mėnesių darbo. Nusprendžiau pasikonsultuoti su žadėjusia padėti dėstytoja. Prasidėjo išsisukinėjimas, nenoras padėti, nors buvo žadėta. Tada supratau, kad kažkas negerai... Nesileidau aiškintis, kas negerai, nes nebuvo laiko“, – teigė mergina.
Pagaliau savo darbą ji pateikė Katedrai. Toliau procedūra buvo tokia: mergina sulaukė Katedros patvirtinimo, kad darbą gali gintis, tuomet sulaukiama recenzento pastabų ir klausimų ir galiausiai – darbo gynimas.
Katedra pranešė leidžianti darbą gintis „savo nuožiūra“, o tai studentei pasirodė keista. Likus šešioms dienoms iki magistro darbo gynimo, ji sulaukė žinutės socialiniame tinkle „Facebook“ – rašė Katedros vedėja: „Sveiki, jums rašo UNESCO katedros vedėja Rasa. Noriu jūsų paklausti, ar esate su vadovu aptarusi, kas gali būti jūsų recenzentas? Jeigu ne, tuomet ieškosiu aš, kad būtų galima duoti recenzuoti.“
Vietoje klausimų iš Komisijos narių sulaukiu pastabų, kad darbas parašytas visai negerai. Pasimetu. Nėra jokių klausimų, yra tik replikos, kai kurios bandomos pateikti klausimų pavidalu, – pasakojo Austėja.
Recenzentas buvo surastas ir Austėja, likus dviem dienoms iki darbo gynimo, sulaukė pastabų, kuriomis tikrai džiaugėsi: „Bendras požiūris į problemą įkvepiantis“, „magistrantė remiasi svariais, įdomiais autoriais, tinkamai padedančiais argumentuoti teiginius“, „profesionaliai suorganizuoti spektaklio parodymai“, „tyrimai organizuoti metodiškai“ ir pan. Taip pat džiugino recenzento įvertinimas – 9 arba 8“, – pasakojo buvusi studentė.
Nemaloni staigmena gynimo dieną
Atėjo ir magistro darbo gynimo diena. „Mes su darbo vadovu ateiname. Pristatau savo darbą. Vietoje klausimų iš Komisijos narių sulaukiu pastabų, kad darbas parašytas visai negerai. Pasimetu. Nėra jokių klausimų, yra tik replikos, kai kurios bandomos pateikti klausimų pavidalu. Prasideda postringavimai, kodėl aš nesikreipiau į Katedros dėstytojus ir nesikonsultavau dėl magistro darbo rengimo. Visi pamiršę, kad kreipiausi į septynis dėstytojus, niekas nežino, kad manęs staiga nebenorėjo konsultuoti dėstytoja, kuri žadėjo pagalbą. Pastaroji buvo viena iš Komisijos narių“, – laiške dėstė mergina.
Esą ištvėrusi keliolika minučių atakos, Austėja ėmusi laukti atsakymo – darbas apgintas ar vis dėlto ne.
Po pusvalandžio visi susirinko gauti įvertinimų. Prieš dalijant pažymius, anot merginos, Komisijos nariai esą kalbėjo apie būtiną lojalumą Katedrai. „Lyg tarp kitko pasveikino visus, kurie gynė darbus... Davė įvertinimo lapelį. Beje, šioje Katedroje baigiamojo magistro darbo vadovas neteikia darbo įvertinimo, nevertina darbo pažymiu, tik rašo žodį „teigiamai“ ar „neigiamai“. Gavau galutinį įvertinimą 6“, – rašė nusivylusi mergina. Austėja nesuprato, kaip taip galėjo nutikti, kai recenzentas, įsigilinęs ir perskaitęs visą darbą, įvertino jį kur kas aukštesniais balais, o Komisijai esą darbas ėmė ir neįtiko.
Gal Komisijai, kurioje dalyvavo ir Katedros dėstytojai, kurie vengia atsakomybės netvirtai pažįstamame kontekste, bet vertinti netvirtai pažįstamą kontekstą atsakomybę prisiima, liko nepatenkinti, kad darbui vadovavo ir už tai atlygį gavo dėstytojas iš kito universiteto? – retoriškai klausė buvusi VDA studentė.
„Gal Komisijai, kurioje dalyvavo ir Katedros dėstytojai, kurie vengia atsakomybės netvirtai pažįstamame kontekste, bet vertinti netvirtai pažįstamą kontekstą atsakomybę prisiima, liko nepatenkinti, kad darbui vadovavo ir už tai atlygį gavo dėstytojas iš kito universiteto?“ – retoriškai klausė buvusi VDA studentė.
Austėja pasidomėjo, ar kaip studentė gali susipažinti su Komisijos protokolu dėl jos darbo vertinimo, tačiau gavo tokį atsakymą: „Gynimo protokolai nėra viešinami, su jais susipažinti negalima. Yra viešo gynimo tvarka. Galite visas tvarkas rasti VDA tinklalapyje. Komisijos nariai balsuoja ir sprendžia apie galutinį vertinimą uždarame posėdyje, kurio detalės, Komisijos narių žodžiai nėra viešinami.“ Studentė tuomet svarstė apeliacijos galimybę, nes buvo įsitikinusi, kad magistro darbas vertas daugiau nei šešeto. Paaiškėjo, kad realybė Lietuvoje esą tokia, kad apeliaciją teikti dėl magistro darbo įvertinimo galima tik per teismą.
„Galiausiai susitaikiau su nutikusia situacija. Taip jau būna... Praėjo trys savaitės po magistro darbų gynimo, buvo teikiami diplomai. Nesinorėjo į šventę eiti, nes vietoje šventinės nuotaikos, vyravo kartėlis ir nusivylimas. Diplomą pasiėmiau nuėjusi į VDA administraciją“, – prisiminė mergina.
