Jis priklauso vienuolių jėzuitų ordinui, būtent todėl jam pasitaikė galimybė išvykti čia studijuoti. Prieš tai Eugenijus Lietuvoje mokėsi teisę Kauno Kolegijoje, o įstojęs į Jėzaus Draugiją filosofijos bakalauro laipsnį įgijo Vokietijoje, jėzuitų filosofijos mokykloje Miunchene (vok. Hochschule für Philosophie).
– Kodėl pasirinkai studijas Afrikoje?
– Norėjau susipažinti su Afrikos kultūra ir sužinoti daugiau apie Bažnyčios istoriją Afrikoje, o taip pat pasiruošti kunigystei. Bažnyčia čia yra gyva, šokanti, dainuojanti ir dar labai jauna. Mane taip pat domina sąsajos tarp tradicinių Afrikos kultūrų ir krikščionybės. Pastebėjau, kad žmonės čia nėra tokie sekuliarūs kaip Europoje ar JAV, yra atviresni ir stengiasi puoselėti savo kultūrą bei religiją. Labai svarbus veiksnys, paskatinęs mane atvykti į Afriką, buvo galimybė susipažinti su šiuo žemynu ne tik kaip turistui, geriau pažinti kalbą, tradicijas, mokslą ir kultūrą.
– Kokia švietimo padėtis Kenijoje?
– Paprastai Europoje vadovaujamės stereotipais apie Afriką: tai – žemynas, kuriame nesiliauja karai ir konfliktai, aplinkui tvyro badas ir skurdas, o apie mokyklas ir universitetus nėra nė ką ir kalbėti. Dažnas įsivaizduojame Afriką kaip karštos saulės, dykumų kraštą, apsuptą laukinių gyvūnų. Galiu pasakyti, kad ir aš taip pat įsivaizdavau Afriką, bet tik atvykęs čia buvau maloniai nustebintas. Tokios šalys kaip Kenija, Pietų Afrikos Respublika ar Angola gali pasigirti ekonominiu augimu ir tikrai panašėja į Vakarų šalis. Žinoma, didžiausios Afrikos bėdos – korupcija, nedarbas ir menkas supratimas apie demokratiją – kartais veda į konfliktus, karus ir trukdo daugumai Afrikos šalių pasiekti išsivysčiusių šalių lygį ar pagerinti švietimo situaciją. Keniją pavadinčiau didelių kontrastų šalimi – vienoje gatvės pusėje matai dangoraižius, o jau už kelių kilometrų didžiausius lūšnynus.
Kenija – viena Afrikos lyderių švietimo srityje. Tiesa ji savo studijų kokybe nusileidžia Pietų Afrikos Respublikai. Kenijos universitetai nuolat atsinaujina, steigia naujas studijų programas ar kaip kitaip gerina studijų kokybę. Iki Vakarų universitetų jiems dar toloka, bet juk gera pradžia – pusė darbo.
Kiek kitokia yra bendrojo lavinimo mokyklų sistema, kurioje yra dar daug ką tobulinti. Kenijos mokyklose mokslas yra nemokamas, deja, ne visur ši sąlyga išpildoma. Dažnai mokiniai turi mokėti už knygas, papildomai mokėti mokytojams ar mokyklos išlaikymui. Būti mokiniu čia taip pat prestižas, neretai vaikai eina penkis ar septynis kilometrus į mokyklą pėsčiomis, kasdien skalbia savo uniformas, yra labai drausmingi ir dėmesingi. Dar niekur nemačiau tokių mokinių, kaip čia – klasėje jų yra apie 30 ar 40, bet visi jie labai ramūs, mokytojui nereikia jų drausminti.
Religinės bendruomenės taip pat steigia daug mokyklų, ypač skurdesnėse vietovėse, taip suteikdamos galimybę bendrąjį išsilavinimą gauti neturtingiems vaikams.
– Kaip atrodo studijos Kenijoje?
– Kenijos studijų sistema ir metodika yra paremta Didžiosios Britanijos studijų principu. Kadangi Kenija buvo Didžiosios Britanijos kolonija, kalbą ir daug kitų dalykų šalis paveldėjo. Oficiali Kenijos kalba yra anglų, tad ir studijos vyksta anglų kalba. Galbūt pagrindinis dalykas, kuris mane nustebino – tai, kad afrikiečiai yra labai motyvuoti studijuoti ir gauti žinių. Pasitaiko, žinoma, ir tokių, kurie nesistengia, bet kadangi nedaugelis gali pasigirti galimybe studijuoti, jei pavyksta, jie deda daug pastangų, nes tai atveria didesnes galimybes įsidarbinti ar išvykti studijuoti į kitas šalis. Įstoti į universitetą yra didelis įvykis.
[[Afrikiečiai juokauja, kad jie turi dirbti ir studijuoti trigubai daugiau nei kitų šalių žmonės, nes paprastai yra laikomi prastesniais.]]
Studijų metu kiekvienas studentas privalo turėti savo studijų patarėją, kuris jam pataria, kokius dalykus pasirinkti, kaip geriau paruošti rašomąjį darbą ir t. t. Taip pat kiekvieną savaitę yra pateikiami rašto darbai, dažniausiai – skaitytų knygų aprašymai arba trumpos esė. Afrikiečiai juokauja, kad jie turi dirbti ir studijuoti trigubai daugiau nei kitų šalių žmonės, nes paprastai yra laikomi prastesniais. Kiekvienai studijų programai yra paruošiama daug dėstomų dalykų, kurie dažnai kartojasi savo turiniu, o skiriasi tik pavadinimais. Pavyzdžiui, praėjusį semestrą turėjome net kelis dalykus apie Afrikos teologiją, tai vienas jų buvo Afrikos krikščioniškoji teologija, o kitas Afrikos krikščioniška teologija ir hermeneutika.
Taip pat jie labai mėgsta diskutuoti, seminarai ir dauguma paskaitų yra skirti diskusijoms. Kartais po paskaitos pastebi, kad sugebėjai paliesti tik vieną ar kitą dalyką. Jie niekur neskuba, tad kartais tai atsiliepia studijų kokybei. Kai studijavau Vokietijoje, paprastai dėstytojas pateikdavo krūvas medžiagos, tekdavo išmokti daug dalykų. O paskaitų lankymas buvo pačių studentų reikalas, kas Afrikoje nėra suprantamas dalykas. Čia neretai yra duodamas papildomas balas už aktyvų dalyvavimą paskaitų metu.
– Ar skiriasi santykis su dėstytojais?
– Paprastai su dėstytojais bendraujame labai formaliai, juntamas šioks toks atstumas. Tiesa, Afrikos universitetai gali pasigirti atvykstančių dėstytojų gausa, paprastai tai yra profesoriai iš Amerikos, Indijos ar Europos universitetų. Tai leidžia pajusti tarptautinio švietimo dvasią, o ir patiems afrikiečiams daug ko pasimokyti iš jų.
– Kokie yra studentai Kenijoje ir iš kokių jie šalių?
– Studentai į Keniją atvyksta daugiausia iš aplinkinių šalių – Kongo, Tanzanijos ar Ruandos, nes ten studijos yra žymiai prastesnės. Europiečių čia vienetai, todėl į mane žiūrėjo su nuostaba, kai atvykau studijuoti. Neturiu duomenų, bet manau, jog esu vienintelis studentas iš Lietuvos Kenijoje. Dauguma europiečių atvyksta savanoriauti ar kaip turistai aplanko šalį, bet tikrai nedaug atvažiuoja studijuoti.
– Kokios materialinės universiteto sąlygos?
– Kenijos valstybiniai universitetai paprastai negali priimti visų norinčiųjų, todėl steigiasi privatūs universitetai. Pastarieji dažnai valstybės nepripažįstami, nes arba veikia nelegaliai, arba neatitinka kokybės reikalavimų. Taip pat yra steigiami ir kitų šalių universitetų padaliniai, tai daugiausia JAV, Didžiosios Britanijos tarptautiniai universitetai. Kenijos valstybiniai universitetai negali pasigirti gera materialine baze, dažnai klasės ar auditorijos būna perpildytos, bibliotekos nespėja atsinaujinti, studentų skaičius viršija normą ir t. t. Universitetai išsilaiko iš bendrų projektų su užsienio partneriais – paprastai tai užsienio aukštosios mokyklos, kurios šiek tiek remia Afrikos universitetus.
– Ar studijos pateisina tavo lūkesčius? Netenka gailėtis?
– Gailėtis netenka – tai būtent tai, ko aš ir ieškojau. Čia yra puiki galimybė aplankyti kitas Afrikos šalis, susipažinti su čia dirbančiais jėzuitais ir kitaip plėsti savo akiratį. Žinoma, jei studijuočiau architektūrą, teisę ar mediciną, tikriausiai nesirinkčiau studijų Afrikoje, bet teologija yra labiau susijusi su antropologija, kultūra ir religija, tad šiam tikslui Afrika yra puiki vieta. Čia kaip niekur kitur viskas dera: žmogus, Dievas ir gamta. Deja, mes, europiečiai, apie Afriką žinome tikrai nedaug. Kartais labai gaila – juk pasaulis nesibaigia ties Europa ar JAV.