Priešingai nei ES šalių universitetuose, kur stojama į konkrečias studijų programas, JAV stojama į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardijant fakulteto, programos ar specialybės.
JAV yra apie 5 tūkst. aukštųjų mokyklų, iš kurių net 39-ios patenka į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų 50-uką. Pirmos pakopos (t. y. bakalauro) studijų sistema, kuria remiasi JAV aukštosios mokyklos, vadinama „liberaliųjų menų studijomis“ (ang. liberal arts studies).
Pagal šią sistemą, renkantis studijų dalykus suformuojama specialybė, kuri bus įrašyta diplomuose baigus keturių metų studijas. Be to, didžiulis pasirenkamųjų dalykų kiekis atveria galimybes įgyti dvigubos specialybės (ang. double major) diplomą: „Tarkime, gali studijuoti ir ekonomiką, ir kartu kinų kalbą bei kultūrą. Mokslo metų gale įgysi 2 bakalauro laipsnius“, – pavyzdį pateikia Ž.Savickienė.
Tokia liberali sistema suteikia galimybę jaunam žmogui profesinį pašaukimą atrasti natūralia eiga, t.y. išmėginant įvairių specialybių disciplinas.
JAV versus ES
Tačiau ne tik specialybės pasirinkimo sistema skiria JAV ir ES šalių universitetus. Antroji esminė skirtis slypi požiūryje į studentų rūpybą.
„JAV aukštosios mokyklos skiria daug dėmesio studentų priežiūrai. Kitaip tariant, jiems rūpi, kur jų studentas gyvena, ar turi, kur gyventi, ir kaip jis gyvena. Tuo tarpu Europos universitetai yra atsiriboję – tu ten atvyksti mokytis, o tavo tolimesnis gyvenimas yra tavo reikalas“, – pasakoja Ž.Savickienė.
Liberali sistema suteikia galimybę jaunam žmogui profesinį pašaukimą atrasti natūralia eiga.
Jos teigimu, JAV universitetai tarpusavyje veikia kaip tam tikra bendruomenė, kuri studentu rūpinasi ne tik tokiais atvejais, kai jam reikia pagalbos studijų klausimais, bet net ir ištikus tokiems kataklizmams kaip karas ar staigus valiutos kritimas.
„Atrodo, tėvams siųsti savo vaiką į Ameriką yra labai toli, bet siunčiant toli, vaikas bus labiau prižiūrėtas, o čia Europoje lyg ir arti, bet tas vaikas bus paliktas sau“, – tokį pastebėjimą išsako pašnekovė.
Aukštojo mokslo kaina
Remiantis College Board pateikta informacija, vienerių metų studijų kainos JAV aukštosiose mokyklose yra tokios: 6 500 JAV dolerių studijuojant dvimetėse bendruomeninėse kolegijose, 21 706 JAV dolerių – keturmetėse viešosiose aukštosiose mokyklose (ne valstijos studentams) ir 29 056 JAV dolerių – keturmetėse privačiose aukštosiose mokyklose.
Matematika paprasta: renkantis keturis metus trunkančius mokslus už visą studijų laiką gali teikti sumokėti nuo 86 tūkst. JAV dolerių (neįskaitant pragyvenimo kaštų). Tai išties nemenka suma ne tik europiečiams, bet ir vietos gyventojams. Tiesa, gerai besimokantys, gabūs ar sportiški turi galimybę siekti aukštojo mokslo su stipendija. Tik į kurias mokyklas taikytis?
„Kadangi stipendijos yra suteikiamos už gerus mokslų rezultatus, dairytis reikia į tas aukštąsias mokyklas, kuriose, pagal savo balus, būsi pirmūnu. Iš tų 5 tūkst. aukštųjų mokyklų tikrai galima susirasi aukštąją mokyklą, kurioje būsi žvaigždė“, – atsakymą pateikia Ž.Savickienė.
Dairytis reikia į tas aukštąsias mokyklas, kuriose, pagal savo balus, būsi pirmūnu.
Aukščiausio „kalibro“ JAV universitetai, tokie kaip Jeilis, Harvardas ar Stanfordas, labai gabius ir daug pasiekusius mokinius, kurių šeimos neturi finansinių resursų, priima „akla tvarka“, t.y. suteikia visą reikiamą paramą – nuo pilnai apmokamų studijų iki pragyvenimo.
Tačiau norit būti geriausiu šiose aukštosiose mokyklose vien tik „gražaus“ atestato nepakanka: „Reikia būti arba tarptautinių olimpiadų laureatu, arba start-up'o įkūrėju, arba jaunuoju mokslininku, išgarsėjusiu savo idėjomis ir pan. Visų pirmūnų be pinigų į tuos universitetus nepriims. Turi būti išskirtinis“, – pabrėžia Studijų centro vadovė. Daugiau apie bakalauro studijų įkainius ir finansavimą galite sužinoti čia.
Išskirtinės privilegijos sportininkams
Sportinėse veiklose pasižymėjusiems mokiniams JAV universitetai iš tiesų gali pasiūlyti nemažus pinigus, leidžiančius padengti dalį (ar net visą paketą) studijų kainos.
Studijų centro duomenimis, JAV aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau kaip 380 000 sportininkų. Apie 1 000 universitetų ir kolegijų šiems studentams, dalyvaujantiems universitetų ir kolegijų sporto komandose, suteikia pilną finansavimą.
„JAV turi grandiozinę užklasinę sportinę universitetų veikla. Čia NCAA (The National Collegiate Athletic Association) sportininkų sportiniai pasiekimai yra tokio aukšto lygio, kad universiteto sportininkus praktiškai gali siųsti į tarptautines varžybas. Tai reiškia, jog tarpuniversitetinės varžybos sutraukia didžiulius stadionus ir, žinoma, verslo pinigus“, – pasakoja Ž.Savickienė.
Siekdamos išlaikyti tokio lygio sportines komandas, verslo lėšomis subsidijuojamos universitetų asociacijos teikia stipendijas sportininkams-bakalauro studentams. Stipendijas paskiria komandas formuojantys treneriai. Daugiau informacijos apie sporto stipendijas galite ieškoti čia.
