Į užsienį: dėl nematytų studijų programų ir daugiau praktikos
Daiva Siautilaitė, išsilavinimo užsienyje konsultantė iš „Baltic Council for International Education“, sako, kad paklausios studijų užsienyje šalys yra Jungtinė Karalystė, Olandija, Danija, tačiau pastaraisiais metais pradėta domėtis ir mokslu Amerikoje. Anot jos, moksleiviai renkasi mokslą užsienyje dėl to, kad Lietuvoje nėra dominančios studijų programos, kuri sietų skirtingas sritis.
„Ar Lietuvoje yra tokia programa kaip ekonomika ir psichologija ar finansai ir filosofija? Tokių nėra, o užsienyje, dažniausiai Jungtinėje Karalystėje, tokios programos siūlomos“, – atsakė D.Siautilaitė.
Dar vienas dominantis aspektas – praktikos galimybės studijų metu. Anot D.Siautilaitės, neretais atvejais studentai po praktikos užsienio įmonėje vėliau ten lieka dirbti.
„Jeigu yra siūloma ekonomikos studijų ketverių metų programa, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tai yra trys metai studijų ir vieneri metai praktikos. Jie turi galimybę praktikuotis metus, jie pagal savo specialybę daro projektą, verslo planą kompanijoje. Yra nemažai gerosios praktikos pavyzdžių, kai mūsų studentai įsitvirtina, jie puikiai dirba, atlieka praktiką, užsitikrina sau vietą kompanijose“, – kalbėjo D.Siautilaitė.
Anot D.Siautilaitės, neretais atvejais studentai po praktikos užsienio įmonėje, vėliau ten lieka dirbti.
Moksleiviams, norintiems po mokyklos baigimo mokytis užsienyje, svarbu geras motyvacinis laiškas, 11-tos klasės dalykų pažymių vidurkiai, mokytojų rekomendacijos. Taip pat svarbu būti išlaikius IELTS anglų kalbos vertinimo testą, bet, pasak D.Siautilaitės, jo ne visur prireikia, priklausomai nuo mokslo įstaigos, kur ketinama stoti, todėl kartais pakanka anglų kalbos brandos egzamino. Brandos egzaminų rezultatai taip pat yra svarbūs, tiesa, jų prireikia vėliau, nes stojant į užsienio aukštąją mokyklą yra keli vertinimo etapai.
Studijos, paremtos praktine veikla
Birmingamo universitetą pristatę personalo atrankos vadovas Martinas Stantonas ir studentė Santa Prancane sako, kad tarptautinėje studijų mugėje dalyvauja nuo tada, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Anot M.Stantono, lietuviai domisi rinkodaros, turizmo, vadybos studijomis. Jis taip pat pabrėžia, kad praktinė veikla per studijas yra patrauklu.
Gal tai tik Baltijos šalių universitetai labiau akcentuoja teorinę dalį studijose, o mes pabrėžiame praktinių įgūdžių įgijimą ir lavinimą, iškart ruošiame studentus įsidarbinimui, – kalbėjo M.Stantonas.
„Gal tai tik Baltijos šalių universitetai labiau akcentuoja teorinę dalį studijose, o mes pabrėžiame praktinių įgūdžių įgijimą ir lavinimą, iškart ruošiame studentus įsidarbinimui. Studentų veikla praktikoje turi būti reali, o ne surašytas projektas ant popieriaus. Pavyzdžiui, prieš kelis metus renginių vadybos studentai turėjo suorganizuoti mados renginį. Jie turėjo rasti modelius, reklamuoti renginį, parduoti bilietus ir drauge – gauti pelno. Kiekvienas žmogus projekte turėjo atsakomybę: kas atsakingas už finansinę sritį, kas už organizacinę“, – 15min kalbėjo M.Stantonas.
Jam paantrino studentė S.Prancane: per studijas užduotys taip pat būna susijusios su kompanijų veiklomis, jos analizuojamos, o tai pravartu vėliau norint atlikti praktiką tam tikroje kompanijoje. Studentas, atėjęs į pokalbį, nusimano apie tai, kur eina ir ką veiks, tai padaro įspūdį. Ji taip pat sako, kad mažesnės kompanijos kreipiasi į studentus, ieškodamos naujų idėjų veiklai.
„Studentai darė rinkodaros projektus vienam muziejui ir vėliau to muziejaus atstovai atėjo į universitetą išklausyti studentų, kaip galėtų geriau vykdyti veiklą“, – sakė S.Prancane.
HAN taikomųjų mokslų universiteto (Olandija) atstovė Eglė Mickaitė metus mokėsi Lietuvoje, tačiau po metų įstojo į Olandiją. Jos teigimu, studijos užsienyje yra dinamiškesnės nei Lietuvoje, taip pat – daugiau praktinių galimybių.
„Jeigu studijuojami dalykai kaip verslas ar finansai, tai susiduriama su verslo pasauliu, gaunama daugiau praktikos. Bendraujama su įmonėmis, su įmonių darbuotojais, per studijas galima atlikti dvi praktikas“, – sakė E.Mickaitė.
Pietų Danijos universiteto (University of Southern Denmark) atstovo Bo Kristianseno teigimu, lietuviai šiame universitete domisi verslo, inžinerijos mokslais. Jis sako, kad čia netrūksta tiek teorijos, tiek praktikos, tačiau čia kitokios mokymo priemonės, paremtos grupiniu darbu ir projektine veikla.
„Studentams nereikia „kalti“ egzaminui. Dažnai atsiskaitymai būna projektų gynimai, pavyzdžiui, studentas per parą, naudodamasis visomis turimomis priemonėmis, turi padaryti kokios nors problemos sprendimo projektą ir žodžiu jį apginti, argumentuoti. Ir jeigu pavyksta apginti – projektą ima vykdyti“, – aiškino B.Kristiansenas.
Jis pabrėžė studento ir dėstytojo ryšį: Danijoje studentai raginami klausti, domėtis, aiškintis, studentas vos ne bet kada gali kreiptis į dėstytoją. Tačiau taip pat svarbu ir paties studento iniciatyvumas.
Dėmesys ir moksleivių lavinimui
Mugėje taip pat buvo stendų, skirtų ne tik busimiems studentams, bet ir moksleiviams – pristatytos vasaros, internatinės mokyklos (angl. boarding school). Anot Francisco Bustos, Kembridžo tarptautinės mokyklos atstovo, JK paskutiniai dveji metai mokykloje yra kitokie negu čia, Lietuvoje.
„JK maždaug 14 metų mokinys daugmaž atsirenka, kas jam įdomu, kur jis gabesnis, kur ne, ir vėliau vienus dalykus gali mokytis sustiprintai, o kitų atsisakyti. Pavyzdžiui, jeigu mokinį domina gamtos mokslai, jis gabus biologijai ir chemijai, tačiau fizika jam nesiseka, tai jis vėliau gali fizikos atsisakyti ir labiau gilintis į kitus du dalykus“, – 15min sakė F.Bustos.
F.Bustos aiškina, kad, būdami 16-os metų, mokiniai būna baigę mokyklą turėdami pakankamų įgūdžių iš pagrindinių sričių: anglų kalba, matematika, gamtos mokslai, humanitariniai mokslai ir kūno kultūra. Vėliau jie tęsia mokslus vadinamosiose „priešuniversitetinėse studijoje“, kuriose mokomasi tik tų kelių dalykų, kurių reikia, norint įstoti į tam tikrą specialybę.
„Todėl mūsų bakalauro studijos trunka 3 metus. Dėstytojai žino, kad studentų, atėjusių mokytis į universitetą, nereikės mokyti pagrindų – jie juos jau žino, todėl gali iškart gilintis į sritį“, – teigia F.Bustos.
JK veikiančios vasaros mokyklos direktorė Helen Lami pasakoja, kad šios mokyklos naudingos ne tik dėl stojimo į aukštąsias mokyklas JK, tačiau ir praplečia mokinio akiratį. Vasaros mokyklos trunka nuo 2 iki 8 savaičių, per jas vyksta ir pamokos, ir įvairūs užsiėmimai. Programos yra dviejų rūšių: vaikams nuo 7 iki 12 metų ir paaugliams nuo 13 iki 18.
„Yra įvairių vasaros mokyklų, bet mūsų – orientuota į akademinę pusę. Šiose mokyklose pirma dienos pusė skirta pamokoms, o po pietų – įvairioms veikloms. Moksleiviai lankosi muziejuose, teatruose, dar kitomis dienomis sportuoja, taip pat netrūksta veiklų gamtoje. Moksleiviai mokosi įprastose mokyklose mokomų dalykų, tačiau lavinamas jų loginis, kritinis mąstymas, ugdomas bendradarbiavimas. Didelis dėmesys skiriamas kalboms“, – kalbėjo H.Lami.
Šiose mokyklose yra profesionalūs edukologai, mentoriai, kiti ugdymo specialistai. Taip pat yra medikų, psichologų, jei prireiktų. Mokiniai gyvena bendrabučiuose, šalia mokyklos, todėl viskas yra vienoje vietoje, – teigė J.Abdoullaeva.
Julia Abdoullaeva, Kanados internatinės mokyklos atstovė, aiškino, kad internatinės mokyklos išsiskiria tuo, jog mokiniai vienoje vietoje gyvena be tėvų ir mokosi. Žinoma, čia yra ir prižiūrėtojų, ir pagalbinio personalo, tačiau, anot jos, tokios mokyklos ugdo vaiko savarankiškumą. Be to, kai kuriose šalyse siųsti vaikus į šis mokyklas yra tradicija, ypač tai daro „elitui“ priklausantys žmonės.
„Šiose mokyklose yra profesionalūs edukologai, mentoriai, kiti ugdymo specialistai. Taip pat yra medikų, psichologų, jei prireiktų. Mokiniai gyvena bendrabučiuose, šalia mokyklos, todėl viskas yra vienoje vietoje“, – teigė J.Abdoullaeva.
Ji taip pat pabrėžia esminius skirtumus tarp internatinės ir įprastos bendrojo lavinimo mokyklos. Užsienio internatinėse mokyklose yra mažesnės klasės, daugiau dėmesio galima skirti kiekvienam moksleiviui individualiai, be to, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, todėl padidėja galimybių įstoti ten. J.Abdoullaeva pabrėžia ir tarptautiškumo faktorių: internatinėse mokyklose dažnu atveju mokosi įvairių tautybių moksleiviai, užmezgami ryšiai.
Moksleiviai žino, ką nori studijuoti, bet dar svarsto, kur
15min kalbinti moksleiviai mugėje turėjo išsirinkę konkrečią studijų sritį, todėl domėjosi, kokios galimybės yra užsienyje, tačiau jie taip pat svarsto apie mokymąsi Lietuvoje. Moksleivių teigimu, studijas užsienyje pasirinktų dėl tarptautiškumo ir didesnių galimybių, taip pat tikisi, kad sulauks daugiau praktikos, negu studijuodami Lietuvoje.
Dauguma moksleivių pasirinktų stoti į JK dėl to, kad moka anglų kalbą, todėl būtų kažkiek paprasčiau. Vis dėlto ne visi dar yra apsisprendę, kur norėtų studijuoti, todėl, anot jų, mugė yra puiki galimybė palyginti perspektyvas čia ir svetur. Nemažai moksleivių ketina studijuoti IT, ekonomiką, tačiau domisi ir psichologija, medijomis, fotografija.
