„Mes keliame programoms ne tik stojimo (balo) kartelę, bet mes keliame ir rentabilumo reikalavimus, priklausomai nuo studijų krypties. Tam tikros programos, kurios surenka mažiau nei 10 ar 15 studentų (yra skirtingos ribos nustatytos), tiesiog negalėtų veikti, nes tai nei kokybiška, nei efektyvu“, – LRT televizijos sekmadienį transliuotoje laidoje „Teisė žinoti“ sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pagal premjero sudarytos darbo grupės siūlymus parengtame Seimo nutarimo projekte apie tai, kokiais būdais bus įgyvendintas užmojis mažinti programų skaičių, kalbama abstrakčiau.
Dokumente sakoma, kad „pertvarkytų aukštųjų mokyklų studijų programos bus atnaujintos pagal šiuolaikinės didaktikos principus ir veiklos pasaulio poreikius, o vadyba sutvarkyta pagal aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rekomendacijas“. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dabar universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų.
„Toks išsiskaidymas neužtikrina kompetencijų ir išteklių koncentracijos“, – sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos rengtame projekte, kurį prieš teikdama Seimui dar turi apsvarstyti Vyriausybė.
Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija. Vėliau S.Skvernelis sakė, kad Policijos akademija turėtų būti ne atskira institucija, bet Kauno universiteto dalis.
Pagal darbo grupės planą, savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Į planuojamą kurti Kauno universitetą numatoma jungti šiuo metu veikiančius Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetus.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip juos vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai.
