Vilioja pirkėjus skambiais šūkiais
Į 15min.lt „Studentų zoną“ kreipėsi skaitytojas, internete aptikęs vieną tokių skelbimų, viliojančių paskubėti sesiją išlaikyti be skolų. Tai ne korepetitorių siūlomos paslaugos, o gudrių prekiautojų siūloma „mini belaidė ausinė, kuri padeda išlaikyti net ir sudėtingiausius egzaminus“.
Viliodami pirkėjus – moksleivius ir studentus – prekeiviai pabrėžia, kad ausinės naudojimas yra labai paprastas. „Pačią ausinę tereikia įsimesti į ausį, o induktyviąją ritę sujungti su jūsų telefonu. Viskas! Jūs pasiruošę eiti į egzaminą!“ – rašoma Masinis.lt portale, kuris perpardavinėja „Ausinės egzaminams“ produktą.
Masinis.lt portale belaidė ausinė egzaminams siūloma už 199 litus (skelbiama, kad tikroji prekės vertė – 290 litų). Tuo metu tikrojo pardavėjo tinklalapyje Ausinesegzaminams.lt pateikiama dar mažesnė kaina: „Dabar populiariausios trys belaidės ausinės tik 159 litų, skubėkit! Akcija trumpalaikė!“
Jei įrangos tereikia vienam kartui ją galima ir išsinuomoti. Nuomos kaina svyruoja nuo 59 iki 99 litų.
Studentas: tokie tinklalapiai skatina sukčiauti ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus
„Mano ir tikriausiai daugumos sąžiningų studentų bei mokinių nuomone, tokių prekių atsiradimas rinkoje ir atviras agitavimas sukčiauti yra netoleruotinas mūsų demokratiškoje ir įstatymais grindžiamoje valstybėje“, – piktinosi skelbimą radęs vaikinas.
Pasak jo, pasitelkus tokias priemones laikomi egzaminai aukštosiose mokyklose dar labiau smukdo ir taip neblizgantį mūsų aukštojo mokslo sistemos lygį.
„Valstybė finansuoja studentų mokslą, kad šie sąžiningai mokytųsi, o tokie portalai skatina rinktis sukčiavimą ir tokiu būdu – mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Juk iš mūsų visų kišenių finansuojami sukčiaujančių studentų mokslai“, – nuomonę dėstė į redakciją kreipęsis studentas.
Prekeiviai mielai konsultavo
„Mes jau trejus metus prekiaujame slaptomis ausinėmis, todėl mūsų kompetencija ir patarimai šiais klausimais jums tikrai bus naudingi. Visada apmokome savo klientus, duodame daug vertingų praktinių patarimų, kurių nesuteiks niekas kitas. Jei esate iš kitų miestų apmokymus pravesime telefonu. Pabrėžiame, kad ausinių iš išorės pamatyti ir išgirsti yra tikrai neįmanoma. Jei kilo klausimų ar norite pasikonsultuoti prieš pirkdami, prašome drąsiai skambinti ar kreiptis el. paštu“, – skelbiama ausinių reklamoje.
Paraginta skelbimo į įrangos pardavėjus kreipėsi ir „15min“ žurnalistė, apsimetusi vilniete vienos aukštosios mokyklos studente. Graudi istorija, kaip per darbus ji neturėjusi galimybės pasirengti egzaminui, ir vienintelė viltis išlaikyti už kelių dienų laukiantį egzaminą, yra įsigyti mini ausines, sugraudino prekiautojus – ilgai laukti neteko, kol el. pašto dėžutėje pasirodys atsakas.
„Norite įsigyti ar nuomotis?“, – pirmiausia teiravosi prekiautojas, – naudotis nesudėtinga, žiūrint kokį komplektą išsirinksite. Komplektui, kurio kaina yra 159 litai, garantija netaikoma. Kitiems komplektams garantija yra nuo 3 iki 12 mėn. Priklausomai nuo komplekto“, – išaiškėjo skelbime neminimos detalės, susisiekus su prekeiviu.
Nacionalinis egzaminų centras: tai – neatsakingas ir nebrandus elgesys
Nacionalinis egzaminų centras bet kokius bandymus nesąžiningai elgtis egzaminų laikytų netoleruotinais. „Atkreipiu dėmesį, kad laikomi brandos egzaminai ir tokie ketinimai ar poelgiai, mano nuomone, laikytini neatsakingais ir rodytų, kad toks asmuo dar nėra subrendęs elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas“, – teigė Nacionalinio egzaminų centro vadovas Saulius Zybartas.
Egzaminų organizavimo tvarkos aprašas numato, kad abiturientas, pagautas sukčiaujantis egzamino metu, yra šalinamas iš egzamino, jo darbas nevertinamas, o laikyti tą patį egzaminą jis gali tik po metų.
S.Zybartas atkreipė dėmesį, kad į egzaminų vietas užduotys patenka prieš pat egzaminą. „Specialūs vienkartiniai vokai atplėšiami abiturientų akivaizdoje patikrinus, ar jie nėra pažeisti. Užduotys iš egzamino patalpos negali būti išnešamos iki egzamino pabaigos, jos skelbiamos egzaminui pasibaigus“, – apie egzaminų tvarką pasakojo Nacionalinio egzaminų centro vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad egzaminai vyksta centruose, moksleiviams iš anksto paskirta sėdėjimo vieta, o egzaminą vykdo nustatytas skaičius vykdytojų, kurie stebi laikančiųjų elgesį ir imasi atitinamų priemonių kilus įtarimui dėl nesąžiningo elgesio.
„Iki šiol numatytos priemonės, mūsų vertinimu, pasiteisino. Tačiau kaip visada egzaminus vykdančiųjų prašysime į tai atkreipti didesnį dėmesį, vykdant ir administruojant brandos egzaminus“, – žadėjo S.Zybartas.
LSS vadovas: svarbu ne tik numatyti baudas, bet ir jas taikyti
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, kad akademinis sąžiningumas yra neatsiejamas studijų kokybės elementas: „Studijų kokybė yra sritis, kurioje turi veikti visi studijų proceso dalyviai, taip pat ir studentai. Kaip studentams atstovaujanti organizacija, LSS aktyviai dirba akademinio sąžiningumo skatinimo ir sukčiavimo prevencijos srityje. Neseniai atlikome tyrimą, kuris atskleidė, kokia rimta problema yra akademinis nesąžiningumas: sukčiauti linkę net keturi iš penkių studentų.“
Anot D.Dikšaičio, detalesni tyrimo rezultatai bus pristatyti konferencijoje „Akademinis sąžiningumas ir aukštojo mokslo vertė Lietuvoje“ gegužės 23 d. Seime. Nors vienokios ar kitokios sankcijos už akademinį nesąžiningumą numatytos visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, tačiau vieningo tokio elgesio vertinimo šalies aukštojo mokslo sistemoje kol kas nėra.
„Bausmių diapazonas svyruoja nuo papeikimo iki braukimo iš studentų sąrašų. Be to, svarbu ne tik baudas numatyti, bet ir jas taikyti. Šiuo metu nėra aišku, kiek iš tikrųjų studentams yra skiriama aukštųjų mokyklų reglamentuose numatytų bausmių“, – sakė LSS vadovas.
LSAS prezidentas: dalis dėstytojų toleruoja nesąžiningą elgesį
Lietuvos studentų sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas atkreipė dėmesį į tai, kad šalinimai iš aukštųjų mokyklų dėl akademinio nesąžiningumo yra ypatingai reti ir tylūs, nes kolegijos ir universitetai suinteresuoti išlaikyti kiekvieną studentą. Vis dėlto LSAS naudojimąsi sukčiauti padedančia technika per egzaminus ir apskritai nusirašinėjimą vertina itin kritiškai.
„Blogiausia, jog įvairi pagalbinė įranga vis labiau populiarėja ir tampa prieinama net kasdieniuose nuolaidų portaluose. Tai tik parodo, jog visuomenėje akademinis nesąžiningumas tampa norma, natūralia elgsena. Tuo tarpu nesąžiningi studentai pagaunami retai, kadangi dauguma aukštųjų mokyklų neturi įrangos, galinčios blokuoti panašius ryšio prietaisus, o net dalis dėstytojų patys toleruoja nesąžiningą elgesį egzamino ar atsiskaitymo metu“, – teigė LSAS vadovas.
Pasak V.Morkūno, norint sumažinti akademinį nesąžiningumą ir keisti visuomenės požiūrį į tai, reikėtų pereiti prie kitokio studijų proceso ir jo organizavimo aukštosiose mokyklose, transformuoti požiūrį į studijas.
„Jos turi būti nukreiptos į studentų gebėjimų ugdymą, kuomet centrine ir daugiausiai atsakomybės prisiimančia šalimi tampa studentas. Ezaminai ir kiti įvairūs atsiskaitymai turi tapti studento gebėjimų patikrinimu, kuomet jokios papildomos nesąžiningos priemonės nėra tinkama pagalba, o patys studentai suinteresuoti pilnavertiškai įsilieti į studijų procesą bei iš jo pasiimti kuo daugiau“, – kalbėjo LSAS prezidentas.
