Į stažuotę Suomijoje Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Ž.Norkuvienė vyko kartu su kolege Paulina Miklovaite bei Gedminų progimnazijos pradinių klasių mokytojomis Daiva Gaučyte, Indra Sudeikiene ir Vilma Gaidjurgiene.
Turku mieste kartu su kitų Lietuvos mokyklų mokytojų delegacijomis jos stebėjo pamokas keliose mokyklose bei lankėsi Ateities technologijų centre. Vizitą kuravo visame pasaulyje garsūs Turku universiteto informatikos profesoriai Erkki Sutinenas ir Mikko-Jussi Laakso.
Jų dėka mokytojai gyvai stebėjo pamokas, susipažino su Suomijos švietimo sistema ir mokytojų rengimu darbui mokyklose, mokė naudotis ViLLE mokymosi aplinka. Spalio pabaigoje vykusią stažuotę kuravo profesorė Valentina Dagienė, kurios iniciatyva mokyklų atstovai vyko Suomijoje pasisemti idėjų, kaip integruoti IT į pradinį ugdymą.
Visiška ramybė
„Mokyklose pirmiausia į akis krito, kad yra begalinė ramybė, tiek tarp vaikų, tiek tarp mokytojų. Pamokose ramu, mažai triukšmo, tą triukšmą sugeria daug pliušinių baldų, pliušinių namukų, kur vaikai gali būti. Pati kultūra kita“, – sakė Ž.Norkuvienė.
Apsilankiusios dviejose mokyklose uostamiesčio pedagogės pastebėjo, jog skambučio ten nėra. Galioja taisyklė, jog kiekviena pamoka prasideda kas valandą, pavyzdžiui, jei pirmoji 10 val., antroji bus 11 val. ir t.t. Baigę užduotis vaikai su mokytoja žaidžia, keliauja į lauką arba valgyklą. Pradinis ugdymas ten trunka šešerius metus. Kitaip nei Lietuvoje, vaikai pradinėse klasėse nėra testuojami, pirmasis egzaminas jiems yra 9 klasėje. Suomių vaikai ugdomi laikantis principo „mažiau yra daugiau“.
„Pamoka trunka panašiai kaip pas mus, 45 minutes, tačiau gali būti trumpiau ar ilgiau, kol atliekama užduotis. Mokytojas nestruktūruoja veiklos, kaip pas mus. Gerokai skiriasi užduočių kiekis ir pastebėjome atvirkštinę diferenciaciją. Jei vaikas teisingai atlieka užduotį, vadinasi, jis temą suprato teisingai ir gali atlikti mažiau užduočių, o kuris nesupranta temos, turi atlikti daugiau, pas mus priešingai. Tie vaikai, kurie baigė užduotį, atsiskaitė, gali imtis kitos veiklos – daryti namų darbus arba tiesiog žaisti“, – pasakojo mokytoja.
Neakcentuoja klaidų
Uostamiesčio pedagogių delegacija apsilankė dviejose mokyklose. Pirmoji savo erdvėmis pasirodė panaši į mūsiškes. Antroji, renovuota mokykla, skiriasi iš esmės – stiklinės sienos, daug kilimų, daug pliušinių baldų, kėdučių.
Mokytojas nustebino, jog vaikai, gavę užduotį, ją gali atlikti susirangę, kaip jiems patogu – atsigulę ant palangės, palindę po suolu ar susiraitę ant kėdės.
Suomiai klaidų neakcentuoja, akcentuoja, kad yra mokymas be klaidų.
„Mokytojas neprisiima atsakomybės už vaikų sėdėseną, o pas mus prisiima. Mes, kaip mamos, labiau rūpestingos, žinome apie iškrypusių stuburų problemą. Ten mokytojui nereikia to daryti. Laisvesnė aplinka, sėdi, kaip jam patogu. Dar į ką atkreipėme dėmesį, jog visi pradinukai rašo pieštukais. Jeigu klaidingas atsakymas, gali ištrinti ir perrašyti teisingai. Suomiai klaidų neakcentuoja, akcentuoja, kad yra mokymas be klaidų“, – pasakojo Suomijoje viešėjusios mokytojos.
Mokykloje – basomis
Suomijos mokyklose vaikai jaučiasi tarsi namuose. Įėję į patalpas, jie nusiauna batus ir avalynę nešasi prie klasės. Taip yra visose Suomijos mokyklose. Vaikai klasėse vaikščioja be batų ar netgi basomis. Pedagogai paprastai avi batelius.
Mažiesiems suomiams nuo pirmos klasės dėstoma informatika. Kiekvienam pirmokui savivaldybė dovanoja po planšetinį kompiuterį, kuris naudojamas pamokose. Tiesa, kaip pastebėjo uostamiesčio pedagogės, viešėjusios šioje Skandinavijos šalyje, planšetėmis naudojamasi labai ribotai, vos 15 minučių, ir informatikai skiriama valanda per savaitę.
„Koridoriuose kabo lentelės, kad nesinaudotų mobiliąja įranga. Planšetės naudojamos labai trumpą dalį pamokos. Jei mokosi žuvies sandarą, filmuoja, kad nereikėtų aprašinėti ranka ir galėtų vėliau peržiūrėti“, – pasakojo mokytoja.
Liko sužavėtos
Nors Suomijoje klasėse vaikų skaičius yra panašus kaip Lietuvoje, tačiau mokytojas turi keletą padėjėjų. Pedagogės pastebėjo, jog mokyklose dirba itin jauni pedagogai, mokytojams gelbsti studentai.
„Apskritai likome sužavėtos ta atsakomybe, šeimos, vaiko atsakomybe, požiūriu, kad ne mokytojas privalo išmokyti, o mokinys išmoksta, kiek nori išmokti. Visiškas pasitikėjimas mokytoju. Pertraukos skirtos, kad vaikas išeitų į lauką. Ar lyja, ar sninga, einama į lauką, tam yra tinkama apranga. Yra budintys mokytojai lauke“, – pasakojo pedagogės, gerosios praktikos pavyzdžių ketinančios perteikti savo mokyklose. Mokytojų teigimu, išeiti į lauką per pertrauką su vaikais daug pastangų iš tiesų nereikia.
Į akis joms krito tai, jog klasių durys nėra atviros, į vidų galima patekti tik pasibeldus. Iš vidaus rakinamos geležinės durys mokyklose įdiegtos dėl terorizmo grėsmės.
Vaikai iki 9 klasės aprūpinami vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, vėliau priemones turi įsigyti patys. Turtinga ir mokytojams sudaryta priemonių bazė.
Uostamiesčio pedagoges nustebino visiems vaikams iki 9 klasės mokyklose duodami vienodi nemokami pietūs. Vaikai iki 9 klasės aprūpinami vadovėliais, pratybų sąsiuviniais. Vyresni priemones turi įsigyti patys.
Turtinga ir mokytojams sudaryta priemonių bazė. Mokytojai Suomijoje kvalifikacijų neturi ir visi yra lygūs. Tiek jaunas, tiek daugiau metų pradirbęs mokytojas, priklausomai nuo turimo valandų skaičiaus, uždirba iki 2 800 eurų, o asistentas – apie 1 400 eurų.
Į pensiją suomiai išeina 65–68 metų, tačiau vyresni mokytojai turi galimybę dirbti mažiau valandų ir gauti dalinę pensiją.
Atvyks į uostamiestį
Visą stažuotės laiką mokytojams talkino doktorantas Einari Kurvinenas. Turku universiteto doktorantas netrukus atvyks į Klaipėdos Gedminų progimnaziją. Čia jis testuos mokinių žinias ir gebėjimus.
Gedminų progimnazijos 3b klasės mokiniai 15 savaičių dirbs ViLLE mokymosi aplinkoje. Gauti rezultatai bus lyginami su kontrolinės klasės ir jų pačių rezultatais. Esant teigiamiems pokyčiams ViLLE mokymosi aplinka bus išversta į lietuvių kalbą ir įdiegta visose Lietuvos mokyklose, kurios norėtų ja naudotis.
