Šiuo klausimu kalbame su „Šiaurės licėjaus“ udymo vadove Lina Kilčiauskaite.
Sėkmingas mokymas(is) slypi žmoguje
Vienas didžiausių žingsnių, lėmusių skandinavų sėkmę – itin aktyviai pradėtas taikyti patirtinis ugdymas. Mokymasis per patyrimą – tai mokymasis veikiant, kai sudaroma galimybė patirti mokymosi turinio prasmę ir ji derinama su kryptinga refleksija ir analize. „Turėdami galimybes įvairius dalykus išbandyti praktiškai, atrasti sąsajas su realiu gyvenimu, vaikai lengviau įsisavina naują medžiagą, geriau ją suvokia ir taiko praktikoje. Tačiau, taikant šį metodą itin svarbu kalbėtis su vaikais apie klaidas ir nesėkmingus bandymus. Nes tik suvokdami klaidas, kaip neatsiejamą mokymo(si) dalį ir jų nebijodami, o kaip tik, žinodami kaip jas panaudoti tolesniam tikslo siekimui, mokiniai išliks drąsūs, savimi pasitikintis ir motyvuoti toliau tyrinėti, išbandyti naujus dalykus. – pastebi „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė.
Mokantis iš patirties visad svarbu atlikus užduotis, aptarti patyrimą, jį nuodugniai analizuoti bei formuluoti išvadas, kurias vėliau galima pritaikyti atliekant kitas užduotis. Toks cikliškas mokymosi procesas, kuriame dalyvauja skirtingas patirtis turintys vaikai, tėvai, mokytojai, skatina ieškojimų ir atradimų procesą, didina vaikų motyvaciją bei gali tapti kasdienio gyvenimo dalimi.
Patirtinis ugdymas Suomijoje
Suomijoje, tiek darželiuose, tiek mokyklose, naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Suomių mokytojų išskiriama šio mokymosi per patirtį nauda – kadangi kiekvienas mokinys suvokia pasaulį skirtingai, todėl dalinantis savo patyrimais ir suvokimu vaikai mokosi vieni iš kitų, taip pat geba būti tolerantiški ir atviri įvairioms nuomonėms. Kita vertus, kiekvieno mokinio patyrimas ir suvokimas nuolat keičiasi jam augant, susiduriant su naujomis aplinkomis bei potyriais, todėl toks mokymasis, tarsi įprotis, tampa kasdienio gyvenimo dalimi ir tęsiasi už mokyklos ribų. Mokiniams, mokantis vieniems iš kitų, ir turint sąlygas patiems ieškoti sau svarbių išvadų, susijusių su asmeniškai svarbiomis temomis, jų mokymasis tampa gilesnis bei prasmingesnis.
„Kad tai vyktų sklandžiai ir taptų sėkmingu įpročiu, svarbu nepamiršti, jog patirtį reikia apmąstyti, analizuoti ir vertinti aiškiai įvardinant priežastis, sąsajas ir rezultatus bei kokias emocijas tai sukėlė tiek pačiam, tiek aplinkiniams. Tada patirtinis ugdymas augina mokinių pasitikėjimą savimi, lavina jų socialinius įgūdžius, stiprina savarankiško savo patirties tyrinėjimo ir analizės įgūdžių įgijimą bei plėtojimą.“ – komentuoja L. Kilčiauskaitė.
Puikiai taikoma ir Lietuvoje
„Kuriant mokyklą, patirtinis ugdymas nuo pat pradžios buvo pasirinktas kaip viena iš trijų pagrindinių metodikų, pagal kurią organizuojamas visas ugdymas „Šiaurės licėjuje“. Kiekvieną ugdymo savaitę pradedame atrasdami naują temą, kurią nagrinėsime su mokiniais. Patys vaikai užduoda jiems rūpimus ir opius klausimus ta tema, sutariame kur, kaip ir kada juos nagrinėsime, susiejant su įvairiais mokomaisiais dalykais. Pavyzdžiui, nagrinėdami temą „Laiškas“ pirmos klasės mokiniai labai domėjosi kaip keliauja laiškai, iš kur gali sužinoti savo pašto kodą bei kaip veikia paštomatai? Nagrinėdami įvairius laiškų keliavimo būdus mokėmės apskaičiuoti atstumą, trukmę. Norėdami teisingai užrašyti adresus ant vokų, mokiniai tobulino kompiuterinio raštingumo gebėjimus, mėgindami patys savo pašto kodą atrasti internete. Rašymo įgūdžius stiprinome rašydami laiškus tėveliams, o savaitę vainikavusi išvyka į paštą padėjo įtvirtinti jau turimas žinias apie pašto istoriją, filateliją, įvairius laiškų keliavimo būdus bei patiems praktiškai išbandyti paštomatus!“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė.
Tokiu būdu, nagrinėjant vaikams įdomius klausimus, jie daug greičiau bei noriau mokosi skaičiuoti, rašyti ar skaityti. Taip pat, kalbant apie patirtis, vaikams lengviau įvardinti ir suvokti kam šių dalykų jiems reikia mokytis, taigi didėja ir pačių mokinių motyvacija.
Patarimai tėvams
Mokymasis per patirtį neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Tad ir tėvai, suprasdami kaip tai efektyviai taikyti, visada turi galimybę prisidėti prie vaikų įvairios patirties įgijimo, kuri yra vertinga pati savaime, bet tampa dar vertingesnė, kai yra aiškiai įsisąmoninta.
Pavyzdžiui, ruošiatės namuose gaminti šeimai vakarienę? Nepamirškite, kad tai gali tapti šauniu patyriminiu nuotykiu, jei į veiklą įtrauksite savo vaikus. Leiskite vaikams surasti norimo patiekalo receptą. Tegul skaito Jums, sudaro reikiamų produktų sąrašą. Ne tik patobulinsite skaitymo ir rašymo gebėjimus, bet galbūt sužinosite naujų ingridientų? Atskirsite daržoves nuo vaisių ar uogų. Į parduotuvę taip pat vykite kartu. Tegul vaikai ieško reikiamų produktų, sveria daržoves, skaičiuoja pinigus, pamėgina atsiskaityti kasoje ir patikrinti gautą grąžą. Susipažinsite ar pasikartosite masės, tūrio matavimo vienetus ar pinigėlių skaičiavimą. Jei dar turite kantrybės, leiskite vaikams dalyvauti ir gaminimo procese. Recepto skaitymas ir bandymas atkartoti, puikiai lavina vaikų analitinį mąstymą.
Skanaudami vakarienę nepamirškite viso nuotykio aptarti: pasikartokite eigą, ką darėte po ko. Panagrinėkite, kas sekėsi lengviau, kur reikėtų dar pasitobulinti. Taip pat, galite paanalizuoti ir patį patiekalą. Pasidalinkite savo įspūdžiais ir emocijomis. Jei kas nepavyko – būtinai kalbėkite, jog nereikia nusiminti, tačiau labai svarbu atrasti kodėl tai nepavyko ir kitą kartą prisiminti. Jei pavyko – pasidžiaukite, išskirkite sėkmės priežastis ir sutarkite kur kitą kartą dar tobulėsite.
„Šiuolaikiniams alfa kartos vaikams asmeninis patyrimas bei mokymasis per asmeninę patirtį yra ypač svarbus tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose, nes tai motyvuoja mokytis, atrasti bei pasitikėti savimi.“ – pabrėžia „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė.
