Socialinių mokslų populiarumas mažėja, biomedicinos – auga
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas analizė atskleidė, kad populiariausiomis stojančiųjų prašymuose šiais metais išliko socialinių mokslų bei technologijos studijų sritys. 55 proc. studentų specialybę rinkosi pagal tai, kokius mokomuosius dalykus mėgo mokykloje. 35 proc. – atsižvelgdami į savo pomėgius, rodo MOSTA užsakymu atliktos studentų apklausos rezultatai. Iš viso apklausta daugiau kaip 6 tūkst. respondentų.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), organizuojantis ir atliekantis mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, atskleidė pagrindinius stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas prioritetus bei pasirinkimų motyvus. „Analizuojant bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO) duomenis, paaiškėjo, jog socialinių mokslų studijų sritis stojančiųjų prašymuose išlieka populiariausia, tačiau lyginant studijų sričių pasirinkimo pokyčius 2010–2012 m. laikotarpiu, pastebimas palaipsnis socialinių mokslų pasirinkimo mažėjimas bei biomedicinos mokslų studijų srities populiarumo augimas“, – sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Studijų pasirinkimo motyvai – mėgstu ir pigu
Apklausus daugiau nei 6 tūkst. bakalauro bei magistrantūros studijų studentų universitetuose ir kolegijose paaiškėjo, kad studijų programą jie dažniausiai rinkosi pagal tai, ar būsimoji specialybė yra susijusi su mėgstamais mokamaisiais dalykais mokykloje bei laisvalaikio pomėgiais. Šie duomenys paneigė gana dažnai žiniasklaidoje pasigirstančią nuomonę, jog tam tikrų studijų sričių populiarumą sąlygoja finansiniai motyvai, kadangi vienose studijų srityse studijų kaina yra pigesnė nei kitose srityse.
Vis dėlto, tokius apklausų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai, kadangi tyrimo metu paaiškėjo, jog materialiniai motyvai studentams taip pat yra gana svarbūs. Paprašyti įvardinti studijavimo sąlygas, kurios jiems yra ypač svarbios renkantis studijų programą, tiek universitetų, tiek kolegijų studentai dažniausiai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje bei perspektyvas gauti darbą, pabaigus studijas. Universitetų studentams, palyginti su kolegijų studentais, svarbesnė sąlyga buvo studijuoti konkrečioje aukštojoje mokykloje, o daugumai kolegijų studentų svarbiau buvo studijuoti gimtajame, arti namų esančiame mieste.
Renkasi tarp Lietuvos ir Vakarų universitetų
Dažnai kalbama, jog abiturientai vis aktyviau domisi galimybėmis studijuoti Vakarų universitetuose. Visgi, LAMA BPO duomenimis, prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikia daugiau nei 60 proc., o sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis pasirašo 53 proc. visų tais metais baigusių abiturientų.
„MOSTA atliktų studentų apklausų rezultatai atskleidė pagrindines priežastis, kodėl dabartiniai studentai rinkosi studijas Lietuvoje. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų bakalauro studijų studentai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje bei tai, kad, jų manymu, studijuojant Lietuvoje reikėtų mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms. Magistrantūros studijų studentų apsisprendimui daugiausiai turėjo įtakos noras gyventi Lietuvoje, studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje bei šeimyninės priežastys“, – teigia Jurgita Petrauskienė.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad kolegijų studentams svarbesnė priežastis likti studijuoti Lietuvoje buvo įsitikinimas, kad jie nepakankamai gerai moka užsienio kalbą, tuo tarpu universitetų studentai Lietuvos universitetus rinkosi dėl to, jog universitetai atitinka jų lūkesčius.
Studijų kokybe studentai patenkinti, darbdaviai studentais – ne
Vertinant studijų kokybę, studentams užduotų klausimų rezultatai atskleidė, jog Lietuvos studentai studijų kokybe tiek bendrai, tiek pagal atskirus kriterijus, yra patenkinti. Esantys visiškai patenkinti bei greičiau patenkinti studijų kokybe nurodė 64 proc. bakalauro ir 66 proc. magistrantūros studijų studentai.
Darbdavių požiūris kiek kitoks. Vykdytos aukštųjų mokyklų socialinių partnerių apklausos (apklausti 1006 darbdaviai, turintys tam tikrą ryšį su aukštąja mokykla) rezultatai atskleidė, jog darbdaviai nėra labai patenkinti savo darbuotojų – pastarųjų 3 metų aukštųjų mokyklų absolventų – gebėjimais. Juos darbdaviai vertino žemesniais balais lyginant su tuo, kokius balus tiems patiems gebėjimams suteikė, įvardindami jų svarbą savo pačių įmonėse.
„Šis atotrūkis kelia dvejopą hipotezę. Viena vertus, studijų metu galbūt studentai tikrai nėra tinkamai paruošiami darbo rinkai. Kita vertus, galbūt darbdavių lūkesčiai visuomet buvo ir bus gerokai aukštesni, nei galėtų juos patenkinti ką tik studijas baigęs absolventas. Bet kuriuo atveju tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina aukštųjų mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimo poreikį“, – pabrėžia MOSTA metodininkė Žemyna Pauliukaitė.
