Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad dėl penkiolikos profsąjungų reikalavimų buvo sutarta. Tam ketvirtadienį prieštaravo streiką paskelbusios profsąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas, teigęs, kad derybos atsidūrė aklavietėje.
„Nėra sutarta dėl nė vieno mūsų reikalavimo iškelto“, – teigė jis.
LŠDPS reikalauja:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, šių siūlymų įgyvendinimas valstybei atsieitų beveik 300 mln. eurų.
„Yra suformuotas biudžetas, neadekvatiems siūlymams 2019 metų biudžeto projekte galimybių nėra. Mes ieškom kompromisų“, –ketvirtadienį derybų metu teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministerija nurodo, kad buvo susitarta:
Tobulinant mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą:
1. diferencijuoti mokytojo etato struktūrą pagal dalykus/ugdymo sritis, nustatant veiklų mokyklos bendruomenei minimumą visiems mokytojams privalomoms funkcijoms vykdyti. Iki sausio 10 d. parengti ŠMM ministro įsakymo projektą ir pateikti jį profesinėms sąjungoms;
2. nustatyti aiškias taisykles metiniam etato valandų skaičiavimui;
3. numatyti, kad, jeigu mokytojas, įgyvendinantis pradinio ugdymo programą, per metus turi bent 700 kontaktinių valandų ar daugiau, būtų formuojama viena pareigybė (etatas) (iš viso 1512 val.);
4. numatyti, kad mokytojui, nekontaktinių valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti, skaičius sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus, taip pat numatyti pagal ugdymo sritis ir (arba) dalykus mažiausią leistiną dalį procentais;
5. darbo krūvio sandaroje vadovavimas klasei skiriamas įvertinus klasės komplekto dydį, amžiaus tarpsnį bei klasės mikroklimato sudėtingumą, bet ne mažiau kaip 152 valandos (10 % visos pareigybės/etato) per metus;
6. pateikti paaiškinimus Darbo kodekso nuostatų dėl nuotolinio darbo taikymui mokyklose.
Tobulinant finansavimo modelį:
1. peržiūrėti specialiojo ugdymo finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į specialiosios pagalbos poreikį ir finansines galimybes;
2. peržiūrėti vienam mokiniui nustatytus švietimo pagalbos finansavimo rodiklius ir pagal galimybes juos padidinti;
3. peržiūrėti mokymo namuose finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į ugdymo plano nuostatas.
Įgyvendinant teisės aktus:
1. Pasiektus susitarimus perkelti į teisės aktus (Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, ministro įsakymus ir pan.);
2. Mokytojo etatinio apmokėjimo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose vartoti vieną, Švietimo įstatyme numatytą, sąvoką „kvalifikacijos tobulinimas“;
3. 2019 m. rugsėjį įvertinti klasių komplektų ir jų dydžių formavimo praktiką ir nesant pokyčių dėl klasės komplektų dydžių mažinimo savivaldybių lygmeniu, iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos numatyti mažesnį maksimalų skaičių klasėje nei 24 mokiniai pradinio ugdymo programoje ir mažesnį nei 30 mokinių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose;
4. Kartu su Vyriausybės atstovais apskrityse imtis prevencinių priemonių, kad savivaldybėms nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose nebūtų pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos;
5. Atlikti planinę patikrą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo diegimo mokyklose, be kita ko atkreipiant dėmesį į galimą biurokratinės naštos (popierizmo) didėjimą mokytojui.
Sudaryti ŠMM valdymo srityje nustatytų privalomų dokumentų sąrašą iki 2019-01-10.
Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos susitarimui tobulinti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir iš tam numatytų lėšų švietimo pagalbai skirti ne mažiau kaip 10 mln. Eur.
Su visu protokolu galite susipažinti čia.
Derybų metu iškelta idėja parengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų. Šiam valdančiųjų siūlymui visos parlamentinės partijos pritaria. Neprieštarauja ir A.Navickas.
„Mes nežinom, kaip [politinės partijos] susitartų“, – ketvirtadienį sakė jis.
Streikas Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi beveik tris savaites. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, penktadienį nedirba 71 švietimo įstaigos mokytojai.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.