„Vyriausybė jau dabar gali ir turi įrankius spręsti mokyklų tinklo optimizavimą. Savo sprendimais reguliuodama tokius klausimus kaip minimalus moksleivių skaičius klasėse ar jungtinių klasių atsisakymas. O nacionalinis susitarimas užtikrintų susitartų principų laikymąsi“, – rašoma S.Šulcės atsakyme, kurį antradienį 15min perdavė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Prezidentūra, anot patarėjos, teigiamai vertina paties susitarimo projekto faktą, tačiau apgailestauja dėl partijų elgesio: „Deja, stebint procesą, kol kas pasigendame nuoširdaus politinių partijų ryžto susitarti dėl valstybei gyvybiškai svarbios srities – švietimo politikos. Susitarimas negali tapti rinkimų įrankiu, bet turėtų garantuoti tvarumą ilgiau nei vienam politiniam ciklui.“
S.Šulcė susitarimo projektą dėl Lietuvos švietimo nurodė vertinanti kaip pirminę dokumento versiją. Projektas, anot jos, turėtų keistis.
„Toliau turėtų įvykti konstruktyvios visuomenės ir politinių partijų diskusijos, kurios dokumentą pakeltų į strateginį lygmenį“, – išdėstė ji.
„Procesą atidžiai stebime ir prireikus esame pasirengę moderuoti šią Lietuvos ateičiai itin svarbią diskusiją“, – pridūrė prezidento patarėja.
Prezidentas Gitanas Nausėda, kaip pabrėžė ji, ne kartą viešai išsakė lūkesčius dėl švietimo sistemos pertvarkos ir kaip prie to galėtų prisidėti nacionalinis susitarimas. Prezidentūra, S.Šulcės teigimu, buvo informuota apie tai, kad susitarimo projektas rengiamas, tačiau, ar į jį įtraukti kokie nors prezidentūros siūlymai, nepaminėjo.
Pirmadienį premjeras S.Skvernelis kreipėsi į Seime atstovaujamų politinių partijų lyderius, pakvietė tartis dėl Lietuvos švietimo ir pristatė nacionalinio susitarimo projektą.
Jame – siūlymai naikinti jungtines klases, ilginti pradinį ugdymą, nemažinti minimalaus konkursinio balo stojantiems į valstybės finansuojamų studijų vietas, diskutuoti apie mokyklų tinklą – siūloma arba perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba savivaldybėms perduoti tikslinių ugdymo dotacijų administravimą ir skirstymą.
Politikų nuomonės dėl pastarojo siūlymo išsiskyrė. Daugiau apie tai – čia, o su visu projekto tekstu galite susipažinti čia.
Parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos anksčiau Vyriausybę ragino prezidentūra.
