– Aiste, kaip atsidūrei Švedijoje?
– Mykolo Romerio universitete esu pasirinkusi Tarptautinės ir tarpkultūrinės komunikacijos studijas. Labai mėgstu keliauti, o universitetas suteikė labai palankias galimybes atlikti praktiką užsienyje. Praktikos vietos ieškojausi pati, ir tai užtruko.
– Kodėl?
– Norėjosi ne išvykti į konkrečią šalį, bet padirbėti bendrovėje, kurioje įgyčiau įdomios ir naudingos patirties. Maždaug keturis mėnesius siuntinėjau elektroninius laiškus į mane sudominusias tarptautines įmones, kartais sulaukdavau neigiamų atsakymų, bet dažniau atsakymų nesulaukdavau išvis. Galiausiai atsiliepė Švedijos būsto nuomos startuolio „Handiscover“, įsikūrusio Malmėje, komanda. Po pokalbio „Skype‘u“ ir kelių testų, jie sutiko mane priimti padirbėti.
– Kuo šis startuolis tave sudomino?
– Nuoširdžiai sudomino idėja – startuolis veikia panašiu principu kaip „Airbnb“ būsto nuomos platforma, padedanti susirasti būstą keliaujantiems, tačiau jos pagrindinis išskirtinumas – siūlomi apartamentai/kambariai patikrinti ir surūšiuoti pagal jų pritaikomumą ir patogumą neįgaliesiems. Aš pati labai mėgstu keliauti, bet kiekvieną kelionę privalau labai smulkmeniškai suplanuoti – susirasti man patogią vietą, išsiaiškinti kiekvieno planuojamo aplankyti objekto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.
Fizinė negalia iš tavęs neatima galimybės mėgautis gyvenimu, bet dažnai negali elgtis spontaniškai. Šio startuolio idėja labiausiai tuo ir sužavėjo – net ir turėdamas specialių poreikių gali būti spontaniškas! Nereikia gaišti laiko skambinėjant ir siuntinėjant užklausas viešbučiams, o tiesiog užsisakyti kambarį ir nebesukti galvos, ar jis tikrai bus pritaikytas neįgaliesiems, ar bus patogu nusiprausti, ar durys bus pakankamai plačios, kad galėtum pravažiuoti su vežimėliu...
Esu pati susidūrusi su tokiais nepatogumais, net jei ir bandai viską tiksliai suplanuoti – Kaune išsirinkau viešbutį su liftu, tačiau atvykus paaiškėjo, kad į liftą galima patekti tik... laiptais. Kadangi nesu visiškai prikaustyta prie vežimėlio, draugės ir paslaugių darbuotojų padedama tais laiptais užsikabarojau.
– Kaip švedams kilo ši verslo idėja?
– Ši idėja startuolio įkūrėjui Sebastienui gimė labai natūraliai – jis pats turi sūnų su negalia. Kadangi jų šeima – užkietėję keliautojai, savo kailiu tenka patirti tuos sunkumus planuojant kelionę ir norint susirasti tinkamą vietą apsistojimui. „Handiscover“ puslapyje jau galima rasti kur apsistoti daugiau kaip 50 pasaulio šalių, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje.
– Pagal kokius pagrindinius kriterijus į šį puslapį patenka neįgaliesiems pritaikyti būstai, kaip tikrinama informacija?
– Šiame puslapyje kambariai kruopščiai tikrinami pagal daugelį neįgaliesiems aktualių kriterijų, tokių kaip lovos aukštis, atstumai tarp baldų, specialūs reikalavimai vonios kambariui, ir panašiai. Būsto savininkas turi užpildyti detalų klausimyną, pateikti atsakymus patvirtinančių nuotraukų, tada programa pagal atsakymus būstus suskirsto į tris kategorijas: specialiai nepritaikytus neįgaliesiems; pritaikytus iš dalies, kuriuose gali būti tam tikrų elementų, tarkim, pagalbinės rankenos vonios kambaryje, ir visiškai neįgaliųjų poreikiams pritaikyti būstai.
Pastebėjau, kad dauguma neįgaliems keliautojams skirtų paslaugų skirtos vyresnio amžiaus auditorijai, ir išties puiku, kad senjorai Vakarų Europoje taip aktyviai keliauja. Tačiau atlikdama praktiką turėjau galimybę susipažinti su daugybę pozityvių, energingų, veržlių jaunų žmonių, sėdinčių vežimėliuose.
Toks jaunimas trokšta kuo daugiau pamatyti, patirti, pažinti. Ir „Handiscover“ puslapyje galima atrasti ne tik apartamentų atostogoms, bet ir nemažai pasiūlymų kaip įdomiai praleisti laiką energingiems, smalsiems, įdomių potyrių ištroškusiems, tačiau specialių poreikių turintiems keliautojams. Pavyzdžiui, rasti vietų, kur ne tik galima apsistoti, bet ir užsiimti aktyviomis pramogomis, su tam pritaikyta įranga, specialiais vandens vežimėliais, rampomis nusileidimui į vandenį.
– Kokios geros patirties įgijai?
– Praktika „Handiscover“ bendrovėje tik sustiprino mano supratimą, kad fizinė negalia – labai natūralus ir žmogiškas dalykas. Ir anksčiau savo fizinės būklės stengdavausi nesureikšminti, bet vis tiek dažnai jausdavausi kitokia. Švedijoje turėjau galimybių susipažinti su daugybe pozityvių, energingų, veržlių jaunų žmonių, sėdinčių vežimėliuose.
Toks jaunimas irgi trokšta pamatyti, patirti, pažinti. Švedijoje lankiausi naktiniame klube, kuris Malmėje pripažintas kaip labiausiai pritaikytas lankytojams su fizine negalia – jokių laiptų ir barjerų, patogūs erdvūs tualetai ir visa kita. Norėtųsi, kad tokių vietų pasaulyje būtų kuo daugiau.
