Kodėl apie globalų pilietiškumą svarbu kalbėtis ne tik viešojoje erdvėje, bet ir ugdymo įstaigose? Kodėl globalaus piliečio vertybės turi būti įprasminamos ugdymo sistemoje?
Apie globalaus pilietiškumo prasmę, vertybes ir jų sklaidą kalbamės su švietimo ir mokslo viceministre Natalija Istomina ir Lietuvos ir vaikų jaunimo centro vadovu Valdu Jankausku.
– Kas yra globalus pilietiškumas? Kodėl jo reikšmė šiandien vis labiau auga?
N.Istomina: Globalusis pilietiškumas randasi iš suvokimo, kad mes esame tik maža, tačiau labai svarbi, pasaulio dalis. Globalizacija vyksta labai sparčiai, nyksta ribos tarp šalių, žemynų, tad visi tampame atsakingi už savo pasaulį.
V.Jankauskas: Globaliame pasaulyje vis didesnį vaidmenį vaidina tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinė atsakomybė. Tačiau norėdami užmegzti dialogą, gebėti kartu spęsti bendras pasaulio problemas, tokias kaip žmogaus teisių pažeidimai ar šiukšlių tarša, turime pažinti kalbas bei skirtingas kultūras. Turime gebėti vieni su kitais susikalbėti.
Deja, mūsų mokyklose vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio kultūrinei tolerancijai, gebėjimui bendrauti tarpkultūriniu lygmeniu.
Deja, mūsų mokyklose vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio kultūrinei tolerancijai, gebėjimui bendrauti tarpkultūriniu lygmeniu.
Tai susiję su politiniais sprendimais. Mokyklose daugiau dėmesio skiriama tautiškumo puoselėjimui, tautinio identiteto apibrėžimui, o ne globalių vertybių prasmės aiškinimui.
Tačiau ar globalus pilietiškumas radikaliai kertasi su tautiškumu? Nemanau. Juk suprasdami pasaulį, gebėdami solidarizuotis su tais, kuriems sunku, kaip tą padarė lietuviai Ukrainos atveju, savo identiteto neprarandame. Tą labai svarbu suprasti ir politikams, ir jauniems žmonėms, kurie kurs ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio ateitį.
– Ar globalaus pilietiškumo ugdymas yra palaipsniui įtraukiamas į formalaus ugdymo programas?
V.Jankauskas: Dabartiniame etape yra rengiamos globalaus švietimo programos, kurios turėtų likti ne tik popieriuje, bet tapti konkrečia praktine veikla, kurią mokytojas galėtų įgyvendinti. Žinoma, egzistuoja mainų programos universitetuose, bet to nepakanka, reikia žinojimą apie tarpkultūrinę komunikaciją, empatiją diegti jau ankstyvose klasėse.
Mokyklos šiandien ruošia mokinius tarptautinei mokslo bei darbo rinkai, ir emigracijos mes nepajėgsime sustabdyti. Todėl yra labai svarbu paruošti jauną žmogų gyventi, studijuoti bei dirbti tarpkultūrinėje bendruomenėje.
Labai svarbu paruošti jauną žmogų gyventi, studijuoti bei dirbti tarpkultūrinėje bendruomenėje.
Pakanka išvažiuoti į didesnę kompaniją Londone ar Paryžiuje, ir mums iš karto tenka susidurti su multikultūriškumu, o mes tam nesame pasiruošę, nei teoriškai, nei praktiškai. Mus dažnai ištinka kultūrinis šokas.
Lietuviai pasaulio rinkoje yra vertinami kaip geri savo srities specialistai, bet ne kaip komandų vadovai, nes jiems stinga darbo su komanda valdymo įgūdžių, tolerancijos, kritinio mąstymo, gebėjimo bendradarbiauti tarpkultūrinėje organizacijoje. Tai atsitinka dėl to, jog visi šie gebėjimai nėra ugdomi mūsų mokyklose.
Kiti dalykai, kaip energijos tausojimas arba šiukšlių rūšiavimas, dažnai mokiniams nėra suprantami, nes trūksta giluminio suvokimo, įsisąmoninimo. Moksleiviams nėra aiškinama, dėl ko iš tiesų taip reikia daryti.
– Kokį vaidmenį globalaus švietimo sklaidos procese lemia neformalusis ugdymas?
N.Istomina: Vaikai turi suvokti, kad kiekviena išmesta šiukšlė ne tik žaloja aplinką, bet tai yra nepagarba pasauliui, kuriame mes gyvename. Vaikai tų įgūdžių turi gauti ne tik per formalųjį, bet ir per neformalųjį ugdymą – tai labai svarbu.
Dažnai šiandien kalbame apie neformalaus ir formalaus ugdymo integralumą. Neformalaus ugdymo užsiėmimuose lengviau perteikti žinias per mokinių malonią veiklą, o tokios žinios visuomet turi didesnę išliekamąją vertę.
Svarbu visapusiškai pažiūrėti į tą procesą – kad ir šeimos būtų įtrauktos į bendrą ugdymo procesą. Reikia kalbėtis su tėvais, kad jie patys rodytų pavyzdį, nes jeigu mokykla pasakos, kaip reikia rūšiuoti, o tėvai nerūšiuos, tai vaikas pateks į sudėtingą situaciją.
V.Jankauskas: Dėl to mums visiems būtina sparčiai įsisavinti ir suvokti neigiamus globalius procesus tam, kad pajėgtume juos sustabdyti. Netgi politiniai konfliktai, kurie dabar vyksta pasaulyje ir, atrodo, yra kažkur toli nuo mūsų, taip pat veikia ir mus.
Paskutinį š.m. gegužio penktadienį (27 d.) Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia moksleiviams skirtą „Globalaus jaunimo festivalį“. Festivalio programą galite rasti čia.
Festivalio tikslas – paskatinti jaunimą apmąstyti savo tapatybę, gyvenimo būdą, atsakomybės ribas už save ir savo aplinką bei apsvarstyti, kokiomis priemonėmis jaunimas gali prisidėti prie pasaulyje egzistuojančio skurdo, nelygybės mažinimo, taikos palaikymo ir darnios globalios visuomenės plėtros.
Festivalio dalyviai – Lietuvos moksleiviai nuo 14 iki 18 metų amžiaus.
