Ketvirtadienį į diskusiją Seime, tema „Kokias švietimo problemas atvėrė pandemijos krize?“, susirinko Vilniaus universiteto mokslininkė Vilija Targamadzė, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Ainius Lašas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Nerija Putinaitė ir minėtas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos istorikas, mokytojas M.Nefas.
Mokiniai kartais klausia, mokytojau, o kada jūs einate miegoti, jei mano darbą ištaisėte pusę keturių nakties.
„Pastaruosius du mėnesius tapo įprasta iš kolegų gauti laiškus pirmą, antrą, trečią valandą nakties, o ir mokiniai kartais klausia, mokytojau, o kada jūs einate miegoti, jei mano darbą ištaisėte pusę keturių nakties. Toks gyvenimas šiandien yra tūkstančių Lietuvos mokytojų, juk dirbama ir stengiamasi dėl mokinių. Todėl, manau, mokytojų bendruomenė su šiuo iššūkiu dorojasi labai neblogai“, – iš tribūnos dėstė jis.
Mokytojas siūlė kurti nuotolinio mokymosi medžiagos dalinimosi platformas, skirti daugiau dėmesio siekiant išmokyti pedagogus tinkamai naudoti informacines technologijas, suteikti jiems kompiuterius darbui iš namų.
„Dar ne vėlu. Juk nuotolinį ugdymą gali prisireikti atnaujinti, tad verta ruoštis. Kompiuteriai, programų licencijos, papildoma technika – visa tai yra ir dar bus reikalinga mokytojams“, – teigė M.Nefas.
A.Lašas teigė, kad Lietuvos mokyklų skaitmeninė infrastruktūra yra skylėta, dalinė, nenuosekli ir neišdirbta. Į ją, o ne statinius, pasak mokslininko, ir derėtų investuoti.
Pasak A.Lašo, tik penktadalis Lietuvos mokyklų naudojasi nemokama virtualaus mokymosi aplinka „Moodle“, kurią ugdymui prisitaikė universitetai.
„Kodėl? Todėl, kad pačios mokyklos neturi kompetencijų pasinaudoti „Moodle“ aplinka, nėra apmokėti mokytojai […]. Antra priežastis – visa „Moodle“ sistema mokykloms yra pakabinta ant universitetų informacinių technologijų infrastruktūros, […] pas mus tie resursai irgi yra riboti“, – pažymėjo A.Lašas.
Nuotolinį mokymą mokslininkas prilygino pamokų sąvartynui.
„Ten nėra jokios sistemos, nėra jokio nuoseklumo. Ir mes į tai neinvestuojame, nors puikiai suprantame, kad rudenį galbūt vėl reikės naudotis ta pačia sistema. Ir vėl nėra investicijų, o investuojam į betoną. Aš to nesuprantu“, – skėsčiojo rankomis jis.
Minėdamas betoną, A.Lašas omeny, matyt, turėjo Vyriausybės sprendimą beveik 94 mln. eurų skolintų lėšų skirti ugdymo ir sporto įstaigų pastatų ar patalpų atnaujinimui, remontui, statybai. Į tai diskusijos metu dėmesį atkreipė ir V.Targamadzė.
„Ne vieną švietimo žmogų šokiravo 2020 metų gegužės 6-osios Vyriausybės nutarimas Nr. 458 dėl pasiskolintų lėšų skyrimo. Tai aiškus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijos demonstravimas švietimiečių požiūriu. Tai yra akivaizdus ir nepamirštamas dūris karantino metu ariantiems švietimo ir mokslo žmonėms“, – teigė ji.
V.Targamadzė tikino, kad mokyklos su reikalavimu mokyti nuotoliniu būdu geriau ar blogiau, bet susitvarkė, uolumo esą nepademonstravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų tam tikri įsakymai, nutarimai, reglamentai atsilieka. Ir jeigu to nebūtų, perspektyvoje to ir neturėtų būti, nebūtų lūžę nei tinklai, nei strigę serveriai ir klasėse mokytojai tikrai nebūtų naudoję skirtingų e. priemonių. Todėl reikia laiku pasirengti rekomendacijas ir numatyti jų įgyvendinimą“, – kalbėjo mokslininkė.
V.Targamadzė paminėjo, kad mokytojų ir vadovų krūviai, mokant nuotoliniu būdu, išaugo, atsirado ir nuostolių.
Mokytojai dirbdami iš namų patiria nuostolius.
„Ar numatytas jiems papildomas mokestis? Ar neverta investuoti papildomų pinigų ne į statybas, o į ugdymo-ugdymosi turinio rengimą, mokymo-mokymosi priemonių kūrimą ir mokymo priemonių įsigijimą, mokytojų aprūpinimą ne tik kompiuteriais, kameromis, gal ir spausdintuvais, skeneriais ir panašiai?
Mokytojai dirbdami iš namų patiria nuostolius, o juos padengti įpareigoja Darbo kodeksas“, – pabrėžė ji.
Didesnio ŠMSM vaidmens koordinuojant procesus pasigedo ir N.Putinaitė, tačiau tai, pasak jos, sudarė terpę atsiskleisti mokytojams-lyderiams.
„Pamatėm, kiek daug švietime yra lyderių, čia to pražiūrėti negalim, – sakė ji. – Tai skatina kelti klausimą apskritai apie švietimo permąstymą, galbūt švietimas turėtų būti labiau decentralizuotas nei jis dabar yra.“
Karantino metu N.Putinaitė ragino nepamiršti esminių struktūrinių švietimo reformų, tokių kaip siekis pagerinti pedagogų rengimo programas, taisyti mokymosi visą gyvenimą sistemą ar tinkamai atnaujinti bendrojo ugdymo programų turinį.
„Man didžiausią nerimą kelia tai, kad struktūrinių reformų poreikis gali būti nustumtas į antrą planą sprendžiant karantino klausimus.
Viena iš tų struktūrinių problemų, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo programų turinio atnaujinimas. Jis vyksta toliau ir vyksta pagal seną koncepciją, tarsi karantino nebūtų. Tarsi nebūtų buvę nuotolinio mokymo, tarsi nebūtų buvusios dabartinės patirties. Ir man tas kelia didelį nerimą, nes jeigu jos bus rengiamos tokios, kokios jos buvo numatytos rengti, jos jau dabar yra pasenusios“, – kalbėjo N.Putinaitė.
Visą dalyvių diskusiją ir jų kalbas apie karantino metu, mokant nuotoliniu būdu, išryškėjusius džiaugsmus bei problemas stebėkite žemiau.
Diskusija – Seimo posėdžio pradžioje:
Nuotolinis mokymas ir mokymasis karantino dėl COVID-19 metu tęsiasi nuo kovo 30-osios. Nuo gegužės 25-osios į ugdymo įstaigas leista grįžti pradinukams, nuo birželio pradžios – vyresnių klasių moksleiviams, tačiau tai nėra privaloma – ir toliau galima tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jau greitai bus galima grįžti į mokyklas, tačiau privalomai nieks nevarys
